17. Dievo įstabių darbų „atminimo” tema,
siejama su šabo poilsiu, randama ir Pakartoto Įstatymo knygoje (5, 12
– 15), kur priesakas grindžiamas ne tiek kūrimo darbu, kiek
išlaisvinimu, Dievo atliktu išvedant Izraelį iš Egipto:
„Atsimink, kad tu esi buvęs vergas Egipto žemėje, kad išvedė
tave iš ten Viešpats, tavo Dievas, galingai pakelta ranka. Todėl
Viešpats, tavo Dievas, ir įsakė tau švesti šabo
dieną” (Įst 5, 15).
Ši formuluotė tartum papildo pirmąją: abi kartu jos
atskleidžia „Viešpaties dienos” prasmę vieningoje
teologinėje kūrinijos ir išganymo perspektyvoje. Todėl
priesako turinys pirmiausia yra ne tiesiog koks nors darbo nutraukimas, bet
iškilmingas Dievo atliktų įstabių darbų
šventimas.
Jei šis „atminimas” yra gyvas, kupinas dėkojimo Dievui ir jo
šlovinimo, žmogaus poilsis Viešpaties dieną įgyja
visą savo prasmę. Tada žmogus įžengia į Dievo
„poilsio” matmenį ir intensyviai jame dalyvauja; taip jis tampa
pajėgus patirti virpulį to džiaugsmo, kurį po kūrimo
darbų juto pats Kūrėjas, pamatęs, kad visa, ką jis
padarė, „buvo labai gera” (Pr 1, 31).
|