20. Pagal vieningą evangelijų liudijimą Jėzus Kristus prisikėlė iš numirusių „pirmąją savaitės dieną” (Mk 16, 2. 9; Lk 24, 1; Jn 20, 1). Tą pačią dieną Prisikėlusysis pasirodė dviem mokiniams iš Emauso (plg. Lk 24, 13 – 25) ir vienuolikai susirinkusių apaštalų (plg. Lk 24, 36; Jn 20, 19). Po aštuonių dienų – taip liudija Jono evangelija (plg. 20, 26) – mokiniai vėl buvo susirinkę, kai jiems pasirodė Jėzus ir leido save atpažinti Tomui, parodydamas jam savo žaizdų žymes. Sekmadienis, aštuntosios savaitės po žydų Velykų pirmoji diena (plg. Apd 2, 1), buvo ir Sekminių diena, kai Šventosios Dvasios išliejimu išsipildė tai, ką Jėzus buvo pažadėjęs apaštalams po prisikėlimo (plg. Lk 24, 49; Apd 1, 45). Tai buvo pirmojo skelbimo ir pirmųjų krikštų diena: Petras skelbė susirinkusiai miniai, kad Kristus prisikėlė, ir tie, „kurie priėmė jo žodį, buvo pakrikštyti” (Apd 2, 41). Tai buvo Bažnyčios epifanija, Bažnyčios, kuri pasirodė kaip tauta, į kurią buvo surinkti bei suvienyti, nepaisant visų skirtumų, išblaškyti Dievo vaikai.