25. Sekmadienis iš tiesų yra diena, kurią labiau negu kokią nors kitą dieną krikščionis kviečiamas atsiminti išganymą, pasiūlytą jam per krikštą ir padariusį jį Kristuje nauju žmogumi. „Su juo palaidoti krikšte, jūs tikėjimu jame prisikėlėte galybe Dievo, kuris jį prikėlė iš numirusių” (Kol 2, 12; plg. Rom 6, 4 – 6). Liturgija pabrėžia šį sekmadieniui būdingą krikšto matmenį, kviesdama švęsti krikštą ne tik Velykų naktį, bet šią savaitės dieną, „kai Bažnyčia mini Viešpaties prisikėlimą” (²⁴), ir kaip deramas atgailos apeigas šv. Mišių pradžioje rekomenduodama apšlakstymą švęstu vandeniu, primenančiu krikšto vyksmą, iš kurio gimė kiekviena krikščioniškoji egzistencija (²⁵).