48. Šiandien, kaip ir herojiškais ankstyvaisiais laikais, nemažai žmonių, norinčių nuosekliai gyventi pagal savo tikėjimą, daugelyje pasaulio vietovių vėl tenka susidurti su sunkumais. Aplinka Evangelijos naujienai kartais yra tiesiog priešiška, kartais – taip būna dažniau – abejinga ir nesvetinga. Tikinčiajam, jei jis nenori palūžti, reikalinga galimybė tikėtis krikščionių bendruomenės paramos. Štai kodėl jis turėtų būti įsitikinęs, kad rinkimasis sekmadienį su kitais broliais bei seserimis švęsti Viešpaties Velykų naujosios Sandoros sakramente yra lemtingai svarbus jo paties tikėjimo gyvenimui. Ypač vyskupams tenka užduotis stengtis, kad „visi tikintieji pripažintų, pašventintų ir švęstų sekmadienį kaip tikrąją ‘Viešpaties dieną’, kurią Bažnyčia susirenka, idant klausydamasi Dievo žodžio, aukodama Viešpaties auką, pašventindama dieną malda, meilės darbais bei susilaikymu nuo darbo, atnaujintų Velykų slėpinio atminimą” (⁸⁴).