Sekmadienio susirinkimai be kunigo

53. Išlieka parapijų, neturinčių kunigo, kuris sekmadienį švęstų Eucharistiją, problema. Tai dažnai pasitaiko jaunose Bažnyčiose, kur vienam vieninteliam kunigui patikima pastoracinė atsakomybė už tikinčiuosius, išsibarsčiusius po milžinišką teritoriją. Tačiau sunkių situacijų gali atsirasti ir šalyse, kur krikščionybės tradicija šimtmetinė, kai mažėjant dvasininkams nebeįmanoma garantuoti, kad kiekvienoje parapijoje būtų kunigas. Tokiais atvejais, kai Eucharistijos šventimas nėra galimas, Bažnyčia siūlo šaukti sekmadieninius susirinkimus be kunigo (⁹⁵), vadovaujantis Šventojo Sosto išleistais ir vyskupų konferencijų pritaikytais potvarkiais bei nurodymais (⁹⁶). Tačiau tikslas visada turi būti Mišių aukos šventimas, vienintelis tikras Viešpaties Velykų aktualizavimas, vienintelis tobulas eucharistinis susirinkimas, kuriam, laužant Žodžio ir Eucharistijos duoną, in persona Christi vadovauja kunigas. Todėl pastoracijos srityje būtina imtis visų reikiamų priemonių, idant Eucharistija kuo dažniau būtų prieinama tikintiesiems, paprastai priverstiems jos atsisakyti, pasirūpinant, kad reguliariai lankytųsi kunigas, arba išnaudojant visas galimybes surengti tikinčiųjų susirinkimą centrinėje vietovėje, kurią pajėgtų pasiekti įvairios, taip pat toli nuo jos gyvenančios grupės.