KETVIRTASIS SKYRIUS

DIES HOMINIS
Sekmadienis – džiaugsmo, poilsio ir solidarumo diena
 

Kristaus „džiaugsmo pilnatvė”

55. „Garbė tam, kuris aukščiau visų dienų iškėlė didžiąją sekmadienio dieną. Dangus ir žemė, angelai ir žmonės atsiduoda džiaugsmui” (⁹⁹). Šie maronitų liturgijos akcentai taikliai perduoda džiaugsmo šūksnius, visada būdingus sekmadieniui tiek Vakarų, tiek Rytų liturgijoje. Ir apskritai, pažvelgus į istoriją, matyti, jog krikščionys, prisikėlusiojo Viešpaties dienai dar nė netapus poilsio diena – kuri, be to, buvo net nenumatyta to meto valstybiniame kalendoriuje, – išgyvendavo ją pirmiausia kaip džiaugsmo dieną. „Pirmąją savaitės dieną būkite visi linksmi”, – rašoma Didascalia apostolorum (¹⁰⁰). Džiaugsmas būdavo reiškiamas ir liturginėje praktikoje atitinkamų judesių parinkimu (¹⁰¹). Šv. Augustinas, aiškindamas mums tuomet paplitusį Bažnyčios supratimą, taip pabrėžia kas savaitę pasikartojančių Velykų džiaugsmą: „Nustokite pasninkavę ir Prisikėlimo ženklan melskitės stovėdami; be to, visais sekmadieniais privalu giedoti Aleliuja” (¹⁰²).