56. Nors paskiros ritualinės formos, tai priklauso nuo bažnytinės disciplinos, laikui bėgant gali kisti, tačiau sekmadienį, kaip kassavaitinį pirmojo susitikimo su Prisikėlusiuoju aidą, visada turėtų ženklinti džiaugsmas, su kuriuo mokiniai sutiko Mokytoją: „Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį” (Jn 20, 20). Jiems, kaip vėliau ir visoms krikščionių kartoms, Jėzaus ištarti prieš Kančią žodžiai tapo tikrove: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs verksite ir vaitosite, o pasaulis džiūgaus. Jūs liūdėsite, bet jūsų liūdesys pavirs džiaugsmu” (Jn 16, 20). Argi jis pats nesimeldė, kad mokiniai turėtų „džiaugsmo pilnatvę”? (plg. Jn 17, 13) Prisikėlęs Kristus Bažnyčiai yra neišsemiamo džiaugsmo šaltinis. Sekmadieninio Eucharistijos šventimo šventiškas pobūdis išreiškia džiaugsmą, kurį savo Bažnyčiai Kristus perduoda dovanodamas Dvasią. Juk džiaugsmas yra vienas iš Šventosios Dvasios vaisių (plg. Rom 14, 17; Gal 5, 22).