57. Tad, norėdami suvokti visą sekmadienio reikšmę, turime iš naujo atrasti ir šį tikinčiosios egzistencijos matmenį. Krikščioniškasis džiaugsmas, be abejonės, turėtų ženklinti visą gyvenimą, ne tik vieną savaitės dieną. Tačiau dėl savo kaip prisikėlusiojo Viešpaties dienos, kurią švenčiami dieviškieji Kūrimo ir „Naujojo kūrimo” darbai, reikšmingumo sekmadienis ypač yra džiaugsmo diena, negana to, tinkama auklėti save džiaugsmui ir vėl atrasti jo autentiškus esminius bruožus bei gilias šaknis. Šio džiaugsmo nevalia painioti su paviršutiniško pasitenkinimo bei trumpalaikio malonumo jausmais, dažnai trumpam apsvaiginančiais jutimiškumą bei emocionalumą, kad po to paliktų širdyje nepasitenkinimą ar net kartėlį. Krikščioniškuoju požiūriu džiaugsmas yra ilgalaikiškesnis bei labiau paguodžiantis; jis netgi gali, kaip liudija šventieji (¹⁰³), atsilaikyti prieš tamsią skausmo naktį ir tam tikra prasme yra „dorybė”, kurią reikia puoselėti.