65. Kita vertus, ryšys tarp Viešpaties dienos ir poilsio dienos pilietinėje visuomenėje pasižymi svarba bei reikšmingumu, pranokstančiais krikščionybei būdingą perspektyvą. Darbo ir poilsio kaitos, įspaustos į žmogaus prigimtį, norėjo pats Dievas; tai liudija pasakojimas apie Kūrimą Pradžios knygoje (plg. 2, 2–3; Iš 20, 8–11): poilsis yra kažkas „šventa”, nes leidžia žmogui atitrūkti nuo kartais itin varginančio žemiškų užduočių ciklo ir iš naujo įsisąmoninti, kad visa yra sukurta Dievo. Yra pavojaus, kad nepaprasta galia, kurią Dievas suteikė žmogui kūrinijos atžvilgiu, gali paskatinti jį užmiršti, jog Dievas yra Kūrėjas, nuo kurio viskas priklauso. O toks pripažinimas dar reikalingesnis mūsų laikais, kai mokslas bei technika neįsivaizduojamai padidino galią, kurią žmogus reiškia per savo darbą.