68. Kad pats poilsis nesibaigtų tuštumu ar nevirstų nuobodumo šaltiniu, dvasiškai praturtintų, prisidėtų prie didesnės laisvės ir sudarytų galimybę apmąstymams bei broliškai bendrystei, tikintieji tarp kultūros priemonių ir visuomenės siūlomų pramogų turėtų pasirinkti tas, kurios geriausiai atitinka gyvenimą pagal Evangelijos nurodymus. Tada sekmadienio ir šventadienio poilsis taps „pranašiškas”, nes juo bus patvirtinamas ne tik absoliutus Dievo pirmumas, bet taip pat žmogaus pirmumas bei orumas visuomeninio bei ekonominio gyvenimo reikalavimų atžvilgiu ir užbėgama už akių „naujajai žemei”, kur išlaisvinimas iš poreikių vergijos bus visiškas bei galutinis. Vienu žodžiu, Viešpaties diena taip kuo autentiškiausiai virsta žmogaus diena.