80. Ypač atkreiptinas dėmesys į dažnai pasitaikančias situacijas, kai iškyla grėsmė, kad būdingos tam tikrai aplinkai liaudiškos bei kultūrinės tradicijos užgoš sekmadienio bei kitų liturginių šventadienių šventimą ir užterš autentiško krikščionių tikėjimo dvasią elementais, kurie yra jai svetimi ir gali ją iškreipti. Tokiais atvejais katecheze bei atitinkamomis pastoracinėmis iniciatyvomis reikia siekti nedviprasmiško aiškumo, atmetant viską, kas nesuderinama su Kristaus Evangelija. Tačiau sykiu nevalia išleisti iš akių, kad tokios tradicijos – ir analogiškai kai kurie nauji civilizuotos visuomenės kultūriniai projektai – neretai turi vertybių, kurias nesunku suderinti su tikėjimo reikalavimais. Vyskupams reikia savo įžvalga išsaugoti autentiškas tam tikros visuomeninės aplinkos kultūros ir ypač liaudiškojo pamaldumo vertybes, kad liturginis šventimas – ypač sekmadieniais ir šventadieniais – ne nukentėtų, bet būtų turtingesnis (¹³⁰).