83. Taip suprantamas bei išgyvenamas sekmadienis tampa tartum kitų dienų siela, ir šia prasme galima priminti Origeno įžvalgą, kad tobulas krikščionis „visada yra Viešpaties dienoje, visada švenčia sekmadienį” (¹³¹). Sekmadienis yra tikra mokykla, nuolatinis krikščioniškosios pedagogikos vadovas. Ši pedagogika nepakeičiama, ypač šiandienos sąlygomis, kai visuomenę vis labiau ženklina susiskaidymas bei kultūrinis pliuralizmas, nuolatos bandantys atskirų krikščionių ištikimybę ypatingiems jų tikėjimo reikalavimams. Daugelyje pasaulio kraštų ryškėja „diasporos” pobūdžio krikščionybė, kai Kristaus mokiniai gyvena išsisklaidę, ne be sunkumų palaikydami tarpusavio ryšius ir nesulaukdami pagalbos iš struktūrų bei tradicijų, būdingų krikščioniškajai kultūrai. Šioje probleminėje aplinkoje galimybė sekmadienį atsidurti tarp savo tikėjimo brolių bei pasikeisti broliškumo dovanomis yra nepamainoma paspirtis.