5. Padėtis šiuo požiūriu šiandien yra gana įvairi. Kai kurios jaunos Bažnyčios rodo pavyzdį, kaip karštai galima švęsti sekmadienį ir miestuose, ir nuošaliausiuose kaimuose. Ir priešingai, kitose srityse dėl minėtų sociologinių sunkumų ir galbūt dėl nepakankamos tikėjimo motyvacijos dalyvaujančiųjų sekmadienio liturgijoje procentas yra itin menkas. Atrodo, jog daugelio tikinčiųjų sąmonėje nyksta ne tik Eucharistijos išskirtinės svarbos, bet ir pareigos dėkoti Dievui bendrai meldžiantis su kitais bažnytinės bendruomenės nariais suvokimas.

Be to, derėtų pridurti, kad ne tik misijų kraštuose, bet ir seniai krikščioniškomis tapusiose šalyse dėl kunigų stokos kartais neįmanoma garantuoti sekmadieninio Eucharistijos šventimo visose bendruomenėse.