22. Šiais ankstyvaisiais Bažnyčios laikais savaitinis dienų ritmas nebuvo žinomas visose Evangelijos plitimo vietovėse, ir romėnų bei graikų kalendoriaus švenčių dienos nesutapdavo su krikščionių sekmadieniu. Tai kėlė nemenkų sunkumų krikščionims, norėjusiems laikytis Viešpaties dienos tvirtai nustatytą savaitės dieną. Štai kodėl tikintieji būdavo priversti rinktis prieš patekant saulei (²⁰). Nepaisant to, ištikimybė savaitės ritmui nugalėjo, nes rėmėsi Naujuoju Testamentu ir buvo susieta su Senojo Testamento apreiškimu. Tai savo raštuose bei skelbdami noriai pabrėžia apologetai ir Bažnyčios tėvai. Velykų slėpinys buvo vaizdžiai paaiškintas remiantis tais Rašto tekstais, kuriuos, pasak šv. Luko liudijimo (plg. 24, 27. 44 – 47), prisikėlęs Kristus pats išaiškinęs mokiniams. Šių tekstų šviesoje Prisikėlimo dienos šventė įgijo doktrininę bei simbolinę vertę, pajėgią atspindėti visą krikščioniškojo slėpinio naujumą.