Part,Chapter,Paragraph,Number
1 I,0, 0,4 | atsisakyti tiesos ir suteršti žmogaus garbę. Tuos pasiūlymus dažnai
2 I,0, 0,8 | pagal jo pirminę paskirtį – žmogaus asmenybei vystyti. ~Todėl
3 I,0, 0,8 | moralinės vertybės, kurios yra žmogaus asmens vertybės, atgautų
4 I,0, 0,8 | tikrųjų padės išvystyti žmogaus asmenybę su jos vidine tiesa,
5 I,0, 0,8 | išminties, kad visi naujieji žmogaus atradimai ir išradimai būtų
6 I,0, 0,9 | asmeninį ir visuomeninį žmogaus gyvenimą palaipsniui įjungiant
7 II,0, 0,11 | pagrindinis ir įgimtas kiekvieno žmogaus pašaukimas. ~Žmogus, kaip
8 II,0, 0,11 | kaip visuma. Meilė apima ir žmogaus kūną, o kūnas dalyvauja
9 II,0, 0,11 | vienybės būdus realizuoti žmogaus pašaukimą meilei – tai santuoka
10 II,0, 0,11 | reiškinys, tai svarbiausios žmogaus asmenybės esmė. Tikrai žmogiškas
11 II,0, 0,11 | kuri, suteikdama gyvybę žmogaus asmeniui, savo prigimtimi
12 II,0, 0,13 | pradžią“, Dievas suminkština žmogaus širdį ir išmoko jį visada
13 II,0, 0,13 | Dievo Žodis, priimdamas žmogaus prigimtį, teikia žmonijai,
14 II,0, 0,16 | pasaulį [39]. ~Išlaisvindama žmogaus širdį [40], kad ji galėtų
15 III,I, 0,22 | atsakingus uždavinius, deramus žmogaus asmeniui. Labiausiai moters
16 III,I, 0,22 | išaukštino tada, kai pats priėmė žmogaus kūną iš Mergelės Marijos,
17 III,I, 0,26 | pirmasis ir pagrindinis žmogaus santykių su žmogumi išbandymas.
18 III,I, 0,26 | artėjant 2000 metams, pagarba žmogaus teisėms taps realybe?“ [76] ~
19 III,II, 1,28 | perduoti Dievo paveikslą iš žmogaus žmogui [81]. ~Vaisingumas
20 III,II, 1,29 | tokią didelę atsakomybę už žmogaus gyvybės perdavimą. ~Taigi
21 III,II, 1,29(83)| vidinę paskirtį – perduoti žmogaus gyvybę (ut quilibet matrimonii
22 III,II, 1,30 | Bažnyčia tvirtai tiki, kad žmogaus gyvenimas, net tada, kai
23 III,II, 1,30 | pasisako už gyvybę: kiekvieno žmogaus gyvenime ji sugeba atskleisti,
24 III,II, 1,30 | visomis priemonėmis saugoti žmogaus gyvybę ir ginti ją nuo kiekvieno
25 III,II, 1,30 | Todėl kaip sunkų nusikaltimą žmogaus orumui ir teisingumui Bažnyčia
26 III,II, 1,31 | įgyvendinti Dievo planą žmogaus išganymui ir Kūrėjo garbei. ~
27 III,II, 1,31 | doktrinos šiuo klausimu ir žmogaus vizijos, kurią nurodo Bažnyčia:
28 III,II, 1,32 | Žmogaus ir jo pašaukimo integralinė
29 III,II, 1,32 | tiesiog nepripažįsta tikrosios žmogaus lyties prasmės, nes paneigia
30 III,II, 1,32 | vertybę ir užduotį viso žmogaus asmens – vyro ar moters, –
31 III,II, 1,32 | kriterijų, išplaukiančių iš žmogaus asmens ir jo veiksmų prigimties.
32 III,II, 1,32 | teisėjo“ poziciją ir pažemina žmogaus lytiškumą bei „manipuliuoja“
33 III,II, 1,32 | savęs nesutaikomas asmens ir žmogaus lytiškumo koncepcijas. O
34 III,II, 1,32 | teikia begalinį gyvastingumą žmogaus lytiškumui taip pat ir fiziniu
35 III,II, 1,33 | kurio paveikslas atsispindi žmogaus asmens prigimtyje ir garbingume,
36 III,II, 1,33 | sutuoktinių, padės jiems žmogaus lytiškumą išgyventi pagal
37 III,II, 1,33 | nepripažįstamas arba niekinamas žmogaus lytiškumas: skaistybė veikiau
38 III,II, 1,34 | tvarka negali apsunkinti žmogaus gyvenimo ar neatitikti jo
39 III,II, 1,34 | giliausius Dievo sukurto žmogaus poreikius, tarnauja jo tikram
40 III,II, 1,35 | bendradarbiauja su Dievo, žmogaus gyvybės Kūrėjo, meile“ [98]. ~ ~
41 III,II, 2,36 | yra esminė, ji susijusi su žmogaus gyvybės perdavimu; ši pareiga
42 III,II, 2,37 | Svarbiausių žmogaus gyvenimo vertybių ugdymas ~
43 III,II, 2,37 | turi ugdyti svarbiausias žmogaus gyvenimo vertybes. Vaikai
44 III,II, 2,37 | sugeba gerbti kiekvieno žmogaus asmens orumą, bet taip pat
45 III,II, 2,37 | apskritai imant, „subanalina“ žmogaus lytiškumą, interpretuodama,
46 III,II, 2,37 | pasiaukojimo, kuris yra esminė žmogaus lytiškumo prasmė. ~Atsižvelgiant
47 III,II, 2,37 | Atsižvelgiant į ryšį tarp žmogaus lytiškumo ir jo etinių vertybių,
48 III,II, 2,39 | esmę, kuris „ne vien lydi žmogaus asmenybės brendimą..., bet
49 III,III, 0,45 | visų žmonių ir kiekvieno žmogaus orumą. Tačiau visuomenė,
50 III,III, 0,46 | kiekvieno, ypač neturtingo žmogaus, sukurti šeimą ir turėti
51 III,IV, 2,62 | dalis: „ji išreiškia vidinę žmogaus tiesą ir yra pirmoji sąlyga
52 III,IV, 2,62 | yra pirmoji sąlyga tikros žmogaus dvasios laisvės“ [156]. ~
53 IV,II, 0,72 | saugojimu ir perdavimu, žmogaus asmenybės vystymusi, motinos
54 IV,II, 0,72 | metodais, atitinkančiais žmogaus orumą ir Bažnyčios mokymą.
55 IV,III, 0,76 | gyvenimą, žeminant tikrąjį žmogaus orumą ir menkinant jo paskirtį. ~
56 IV,III, 0,76 | pasikėsinimas į tikrąjį žmogaus gėrį“ [176]. ~Ir aš pats
57 IV,IV, 0,80 | santuokų teigiamumus. Jau pats žmogaus protas pakiša mintį, kad
58 IV,IV, 0,80 | atsidavimo simbolis: dabartinėje žmogaus būklėje toks visiškas atsidavimas
59 IV,IV, 0,80 | lytiškumu, taip pat, kad visas žmogaus asmuo visais požiūriais,
|