Part,Chapter,Paragraph,Number

 1   I,0, 0,6      |              pradžią naujai gyvybei: gyvybė dažnai suprantama ne kaip
 2  II,0, 0,11     |            tėvystę, kuri, suteikdama gyvybę žmogaus asmeniui, savo prigimtimi
 3  II,0, 0,14     |           bendradarbiais, dovanodami gyvybę naujam žmogui. Vadinasi,
 4 III,I, 0,25     |         didžiadvasišką atsakomybę už gyvybę, pradėtą po motinos širdimi,
 5 III,II, 1,28    | bendradarbiavimu perduoti žmogiškąją gyvybę: „Ir Dievas juodu palaimino
 6 III,II, 1,29(83)|          paskirtį – perduoti žmogaus gyvybę (ut quilibet matrimonii
 7 III,II, 1,30    |                 Bažnyčia pasisako už gyvybę ~30. Bažnyčios mokymas dabar
 8 III,II, 1,30    |          viso negimti, ar dera duoti gyvybę kitiems, nes jie gal keiks,
 9 III,II, 1,30    |        pasaulį, Bažnyčia pasisako už gyvybę: kiekvieno žmogaus gyvenime
10 III,II, 1,30    |          priemonėmis saugoti žmogaus gyvybę ir ginti ją nuo kiekvieno
11 III,II, 1,32    |          kuris turi vienyti ir duoti gyvybę, jie elgiasi kaip Dievo
12 III,II, 1,33    |         reikia vadovautis perduodant gyvybę. Bažnyčia anaiptol nėra
13 III,II, 1,35    |          savo atsakomybę už meilę ir gyvybę: „Viešpats jiems patikėjo
14 III,II, 2,36    |          tėvai yra davę savo vaikams gyvybę, vadinasi, vaikų auklėjimas –
15 III,III, 0,46   |        atsakomybės teisė, perduodant gyvybę ir auklėjant vaikus; ~–
16 III,IV, 3,63    |             ir veda krikščionį, tai „gyvybę teikiantis dvasios įstatymas“ [159]: „