Part,Chapter,Paragraph,Number
1 Iva,0, 0,1 | kai kada suabejoja dėl savo uždavinių ir beveik nesuvokia
2 Iva,0, 0,1 | pasinaudoti pagrindinėmis savo teisėmis. ~Bažnyčia, suprasdama,
3 Iva,0, 0,1 | geidžia supažindinti su savo mokymu ir siūlo pagalbą
4 Iva,0, 0,1 | neteisybe, įgyvendinant savo šeimos viziją. Palaikydama
5 Iva,0, 0,2 | turi padėti žmogui suvokti savo pašaukimą ir dėl didesnio
6 Iva,0, 0,3 | stipriau ir tvirčiau jaučia savo pasiuntinybę skelbti visiems
7 I,0, 0,4 | Bažnyčia prisijungia prie jų savo evangeliniu vertinimu ir
8 I,0, 0,5 | kontekstą, kuriame ji vykdo savo ganytojišką veiklą; tačiau
9 I,0, 0,5 | tėvai gali ir privalo įnešti savo asmenišką ir nepakeičiamą
10 I,0, 0,9 | pasinaudoti pagrindinėmis savo teisėmis. Toks atsivertimas
11 I,0, 0,9 | tobuliau įjungtų šią Paslaptį į savo gyvenimą. ~ ~ ~
12 I,0, 0,10 | asimiliacija ~10. Pagal savo tradiciją Bažnyčia iš atskirų
13 II,0, 0,11 | Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą ir panašumą [20];
14 II,0, 0,11 | Sukurdamas žmogų pagal savo paveikslą ir nepaliaujamai
15 II,0, 0,11 | dalyvauja visas asmuo, su visu savo laikinumu. Jei žmogus tikisi
16 II,0, 0,11 | gyvybę žmogaus asmeniui, savo prigimtimi pranoksta grynai
17 II,0, 0,12 | priesakas, kad „Dievas myli savo tautą“, taip pat patvirtinamas
18 II,0, 0,12 | vyras ir moteris išreiškia savo santuokinę meilę. Jų meilės
19 II,0, 0,12 | yra tautos neištikimybės savo Dievui pavyzdys; stabmeldystė
20 II,0, 0,13 | Ryšys tarp Dievo ir žmonių savo patvirtinimą randa Jėzuje
21 II,0, 0,13 | Kristus ant kryžiaus dėl savo sužadėtinės Bažnyčios. Šitoje
22 II,0, 0,13 | didingumą ir grožį viename savo laiške apie pelnytą garbę
23 II,0, 0,13 | Dievo darbus ir liudyti juos savo vaikams; kaip sudabartinimas
24 II,0, 0,13 | įpareigoja mylėti vienas kitą ir savo vaikus tokia meile, kuri
25 II,0, 0,14 | santuokinis gyvenimas nepraranda savo vertės. Fizinis nevaisingumas
26 II,0, 0,16 | vienintelę Dievo Sandoros su savo tauta Paslaptį. Be pagarbos
27 II,0, 0,16 | Nevedęs žmogus tuo būdu savo kūne anticipuoja naują „
28 II,0, 0,16 | vertybės. Todėl per visą savo istoriją Bažnyčia visuomet
29 II,0, 0,16 | pavyzdžio ir ištikimybės savo pašaukimui visam amžiui.
30 II,0, 0,16 | sukurti šeimos ir susitaikė su savo padėtimi, tarnaudami kitiems. ~ ~ ~
31 III,0, 0,17 | planą šeima atranda ne tik savo „tapatybę“, tai, kuo ji „
32 III,0, 0,17 | tai, kuo ji „yra“, bet ir savo pasiuntinybę, ką ji gali
33 III,0, 0,17 | save, vadovaudamasi ne tik savo būties, bet ir savo istorinės
34 III,0, 0,17 | tik savo būties, bet ir savo istorinės veiklos vidine
35 III,0, 0,17 | bendruomenė“ [44], todėl dėl savo pašaukimo ji turi kaskart
36 III,I, 0,20 | žmogų ir kaip Kristus myli savo Bažnyčią. ~Kristus atnaujina
37 III,I, 0,20 | meilę, kuria Dievas myli savo tautą, taip ir krikščionys
38 III,I, 0,21 | daugelio brolių [56], malonė savo prigimtimi ir vidiniu dinamizmu
39 III,I, 0,23 | moteris visiškai pasišvenčia savo šeimai. ~Be to, reikia nugalėti
40 III,I, 0,23 | moteris turi išsižadėti savo moteriškumo arba mėgdžioti
41 III,I, 0,25 | gyventų, gerai suprasdamas savo kaip vyro ir tėvo vaidmenį. ~
42 III,I, 0,25 | ugdyti naują meilę, mylėdamas savo žmoną subtiliai ir stipriai,
43 III,I, 0,25 | kelias suprasti ir realizuoti savo tėvystę. Pirmiausia ten,
44 III,I, 0,26 | globodama, Bažnyčia atlieka savo pagrindinę pasiuntinybę;
45 III,I, 0,26 | sistema negali mąstyti apie savo ateitį kitaip, kaip tik
46 III,I, 0,26 | viziją naujų kartų, kurios iš savo tėvų perims ir savo tautos,
47 III,I, 0,26 | kurios iš savo tėvų perims ir savo tautos, ir visos žmonijos
48 III,II, 1,28 | sukurdamas vyrą ir moterį pagal savo paveikslą, panašius į save,
49 III,II, 1,28 | panašius į save, apvainikuoja savo rankų darbą ir padaro tobulą,
50 III,II, 1,28 | pašaukdamas juos dalyvauti savo meilėje, kartu suteikdamas
51 III,II, 1,28 | nuolat plečia ir praturtina savo šeimą“ [82]. ~Vis dėlto
52 III,II, 1,28 | antgamtinį gyvenimą, kurį dėl savo pašaukimo tėvas ir motina
53 III,II, 1,29(83)| reikalavimų, kuriuos aiškina savo tvirta doktrina, moko, jog
54 III,II, 1,29(83)| santuokinis aktas išsaugotų savo vidinę paskirtį – perduoti
55 III,II, 1,30 | visiems iš naujo nurodytų savo valią visomis priemonėmis
56 III,II, 1,31 | su Sinodo Tėvais laikau savo pareiga atkakliai raginti
57 III,II, 1,32 | manipuliuoja“ juo, o kartu ir savo bei sutuoktinio asmeniu,
58 III,II, 1,33 | daugelio santuokų patyrimą, kai savo Enciklikoje parašė: „Nėra
59 III,II, 1,34 | daro gera atitinkamai pagal savo vystymosi laikotarpius. ~
60 III,II, 1,34 | tiek, kiek asmuo sugeba savo valia atsiliepti į Dievo
61 III,II, 1,34 | žmonių, pašauktų derinti savo mąstymą ir elgesį. Tam reikia
62 III,II, 1,35 | susilaikymu, labiau subrandino savo atsakomybę už meilę ir gyvybę: „
63 III,II, 2,36 | Kadangi tėvai yra davę savo vaikams gyvybę, vadinasi,
64 III,II, 2,36 | užpildyti. Tėvai privalo savo šeimoje sukurti atmosferą,
65 III,II, 2,37 | prasme Bažnyčia patvirtina savo teisę pagelbėti, o mokykla
66 III,II, 2,39 | dovanas, turi būti tvirti savo tikėjime, kad Viešpats patiki
67 III,II, 2,39 | 23), tepasirūpina kreipti savo gyvenimą pagal naująjį žmogų
68 III,II, 2,39 | ugdymo. Pagaliau, suprasdami savo pašaukimą, teįpranta būti
69 III,II, 2,39 | evangelizuojami“ [103]. ~Auklėjimu ir savo asmeninio gyvenimo pavyzdžiu
70 III,II, 2,40 | neginčijama tėvų teisė – patikėti savo vaikus bažnytinei bendruomenei. ~ ~
71 III,II, 2,41 | krikščioniškos šeimos galės išplėsti savo meilės ribas už kūno ir
72 III,II, 2,41 | šeima turi gerai suvokti savo nepaliaujamą „kūrybiškumą“,
73 III,III, 0,42 | visuomenės vystymasis. ~Taip savo prigimties ir pašaukimo
74 III,III, 0,42 | ir visuomenei, vykdydama savo visuomeninius uždavinius. ~ ~
75 III,III, 0,44 | Visuomeninis šeimos indėlis turi savo specifiką, kurią reikia
76 III,III, 0,44 | sakau jums, – tasai nepraras savo užmokesčio“ [109]. ~Prie
77 III,III, 0,44 | kaskart geriau turi suprasti savo vaidmenį kuriant vadinamąją „
78 III,III, 0,45 | reikalaujama, kad ji atliktų savo pagrindinį uždavinį – gerbtų
79 III,III, 0,45 | šeimos galėtų susidoroti su savo atsakingais uždaviniais. ~ ~
80 III,III, 0,46 | pastovumą; ~– teisė išpažinti savo tikėjimą ir jį ginti; ~–
81 III,III, 0,46 | teisė auklėti vaikus pagal savo tradicijas, religines ir
82 III,III, 0,46 | tinkamai ir garbingai atlikti savo uždavinius; ~– teisė per
83 III,III, 0,48 | ženklas ir tuo būdu atliktų savo pranašišką vaidmenį, liudydama
84 III,IV, 0,49 | tėvai sakramento galia „iš savo gyvenimo bei luomo atneša
85 III,IV, 0,50 | Bažnyčiai ir pasauliui. Savo tikėjimu jie turi būti „
86 III,IV, 0,50 | dalytis su kitomis šeimomis savo dvasinėmis vertybėmis. Todėl
87 III,IV, 1,51 | krikščioniška šeima atlieka savo pranašavimo užduotį, priimdama
88 III,IV, 1,53 | kad jie visiškai įvykdytų savo uždavinius pagal iš Dievo
89 III,IV, 1,53 | ir ištikimai atliekanti savo uždavinius, įsisąmoninusi,
90 III,IV, 1,53 | susidurs, evangelizuodami savo vaikus. ~Nedera pamiršti,
91 III,IV, 1,53 | Kūną [128], ji turi būti savo esme bendra ir harmoninga
92 III,IV, 1,54 | šeimos nariai turi būti gyvas savo tikėjimo liudijimo pavyzdys,
93 III,IV, 1,54 | šiandien Bažnyčia liudija savo amžiną naujieną ir subrendimą
94 III,IV, 1,54 | yra ypatingas: jos ugdo savo sūnų ar dukrų misijinį pašaukimą [135],
95 III,IV, 2,55 | per sakramentus pasiekia savo pilnatvę. Bažnyčia, tikinti
96 III,IV, 2,56 | sakramentu yra tarsi pašvenčiami savo luomo uždaviniams ir kilnumui.
97 III,IV, 2,56 | Kristaus dvasia semdami savo gyvenimui tikėjimo, vilties
98 III,IV, 2,56 | jiems suteiktą malonę – savo santuokiniu ir šeimos gyvenimu
99 III,IV, 2,58 | gailestingumo“ [147], skelbdamas savo meilę, tvirtesnę už nuodėmę [148],
100 III,IV, 2,60 | Maldos mokytojai 60. Dėl savo garbingumo ir kunigystės
101 III,IV, 2,60 | kartu su vaikais, atlikdami savo karališkąją kunigystę, tėvas
102 III,IV, 2,60 | tėvams: „Motinos, ar mokote savo vaikus krikščioniškos maldos?
103 III,IV, 2,60 | tėvai, ar meldžiatės su savo vaikais, su visa namų bendrija
104 III,IV, 2,60 | aktas; šitaip jūs nešate savo namams ramybę: Pax huic
105 III,IV, 2,61 | paminėti rožinį: „...kartu su savo Pirmtakais karštai trokštame
106 III,IV, 2,62 | visuomenės ląstelę, vykdyti visus savo atsakingus uždavinius. Ta
107 III,IV, 3,63 | Taip kaip Kristus vykdo savo karališkąją valdžią tarnaudamas
108 III,IV, 3,63 | nusižeminimu bei kantrybe atvestų savo brolius pas Karalių, kuriam
109 III,IV, 3,63 | per pasauliečius plėsti savo karalystę, būtent: tiesos
110 III,IV, 3,64 | broliški. ~Meilė apima ne tik savo tikėjimo brolius, bet siekia
111 III,IV, 3,64 | Krikščioniška šeima, savo meile kurdama Bažnyčią,
112 III,IV, 3,64 | jausmas ir pagarba kitiems bei savo atsakomybės prieš visą visuomenę
113 IV,I, 0,65 | sakramento du žmonės pradeda savo kasdienę kelionę, kad nuosekliai
114 IV,I, 0,65 | šeimomis, bet turi plėsti savo horizontus pagal Kristaus
115 IV,I, 0,66 | formuoti charakterį, pažaboti savo polinkius bei tinkamai juos
116 IV,I, 0,67 | sudarytos santuokos pačia savo esme bažnytinę ir sakramentinę
117 IV,I, 0,68 | Sandorą su Bažnyčia ir kad savo gera intencija jie priėmė
118 IV,I, 0,68 | tą tikėjimą, kurio savo gera intencija sužadėtiniai
119 IV,I, 0,69 | suprasti ir išgyventi naująjį savo pašaukimą ir pasiuntinybę.
120 IV,I, 0,69 | kiekviena dalydamasi su kitomis savo žmogišku patyrimu, taip
121 IV,I, 0,69 | pagalbą, bet, kitų remiamos, savo šventu gyvenimu ir angažavimusi
122 IV,I, 0,69 | arti tėvų, kad jie priimtų savo vaikus ir mylėtų juos kaip
123 IV,II | Bažnyčios, kuri angažuojasi savo išganomajai misijai. Taip
124 IV,II | Bažnyčia, veikianti per savo struktūras ir savo darbuotojus. ~ ~
125 IV,II | veikianti per savo struktūras ir savo darbuotojus. ~ ~
126 IV,II, 0,70 | pagelbėti šeimai, galės įnešti savo profesinį indėlį (medicininį,
127 IV,II, 0,71 | juos kaip darbininkus į savo vynuogyną, ypač į šeimos
128 IV,II, 0,71 | šeimos reikalams, aukodami savo dovanas ir paslaugas. Pirmiausia
129 IV,III, 0,73 | domėtis, rūpintis, skirti jai savo laiką, šiam darbui rasti
130 IV,III, 0,73 | kiekvienas ras naujų paskatų ir savo pašaukimui bei dvasinės
131 IV,III, 0,73 | krikščioniška bendruomenė ypatingu savo indėliu ir tikėjimo liudijimu.
132 IV,III, 0,74 | nuoširdžiu vaišingumu atverdami savo namų duris, kad šeimos,
133 IV,III, 0,74 | visuomet atitinkamai saugant savo pirminę charizmą – vienu
134 IV,III, 0,76 | Taip pat tėvai turi ieškoti savo vaikams ir kitų, sveikesnių
135 IV,III, 0,76 | Todėl Bažnyčia bus atlikusi savo pareigą, jei nuolat skirs
136 IV,IV, 0,77 | dažnai nepriklausomai nuo savo valios ar verčiamos skirtingos
137 IV,IV, 0,77 | alkoholikai; šeimos, atskirtos nuo savo kultūrinės ir visuomeninės
138 IV,IV, 0,77 | valstiečių, visur turi surasti savo tėvynę Bažnyčioje. Tai glūdi
139 IV,IV, 0,77 | darbininkai gautų darbą savo apylinkėje ir savo krašte,
140 IV,IV, 0,77 | darbą savo apylinkėje ir savo krašte, kad jiems būtų teisingai
141 IV,IV, 0,77 | gali paskatinti stiprinti savo tikėjimą ir meilę. ~Yra
142 IV,IV, 0,78 | katalikiškoji pusė stiprintų savo tikėjimą, kaskart brandžiau
143 IV,IV, 0,78 | suprastų ir praktikuotų, kad savo gyvenimu ir meile sutuoktiniui
144 IV,IV, 0,78 | kitų krikštytųjų – jau dėl savo būdingų bruožų – turi daug
145 IV,IV, 0,78 | sutuoktiniai ištikimai atlieka savo religines pareigas. Bendras
146 IV,IV, 0,78 | sutuoktinį, kad šeimoje savo katalikišku gyvenimu jis
147 IV,IV, 0,80 | aplinkybių apribojimų. ~Savo ruožtu Bažnyčia, atsižvelgdama
148 IV,IV, 0,82 | šie asmenys sureguliuotų savo gyvenimą pagal krikščioniškus
149 IV,IV, 0,83 | kartą, o pasišvenčia tik savo šeimyninėms pareigoms bei
150 IV,IV, 0,84 | atiduoti jų dispozicijai savo turimas išganymo priemones. ~
151 IV,IV, 0,84 | teisėtą santuoką dėl sunkios savo kaltės. Pagaliau yra ir
152 IV,IV, 0,84 | Bažnyčia iš naujo patvirtina savo nuostatą, kuri remiasi Šventuoju
153 IV,IV, 0,84 | pasirengę taip sutvarkyti savo gyvenimą, kad jis neprieštarautų
154 IV,IV, 0,84 | vadovaujasi motiniškumo jausmu savo vaikams, ypač tiems, kurie
155 Pab,0, 0,86 | jos pasitikėjimą savimi, savo prigimties ir malonės turtais,
156 Pab,0, 0,86 | gali pasiekti pilnutinę savo būtį ir tobulą meilę. ~Pagaliau
157 Pab,0, 0,86 | kad jos ištikimai atliktų savo kasdienes pareigas, nugalėtų
|