Part,Chapter,Paragraph,Number
1 Iva,0, 0,2 | Tarybai Šeimos klausimams, kad ji būtų atidžiau studijuojama
2 I,0, 0,5 | istorinį kontekstą, kuriame ji vykdo savo ganytojišką veiklą;
3 I,0, 0,6 | neteisingas laisvės suvokimas, kai ji suprantama ne kaip sugebėjimas
4 I,0, 0,10 | tikslą ir saugų kelią į jį, Susirinkimas pirmiausia
5 II,0, 0,11 | ir panašumą [20]; pašaukė jį į būtį iš meilės, kartu
6 II,0, 0,11 | nepaliaujamai palaikydamas jį būtyje, Dievas suteikia
7 II,0, 0,13 | žmogaus širdį ir išmoko jį visada laikytis tos tiesos. ~
8 II,0, 0,13 | sužadėtinio Kristaus meilę, ji remiama ir praturtinama
9 II,0, 0,13 | bet ir širdį, ir dvasią. Ji reikalauja nesuardomumo
10 II,0, 0,13 | meilę, bet išaukština ją, ir ji išreiškia tikrąsias krikščioniškas
11 II,0, 0,16 | santuokos garbingumui, bet jį liudija ir patvirtina. Santuoka
12 II,0, 0,16 | žmogaus širdį [40], kad ji galėtų degti didesne Dievo
13 III,0, 0,17 | Šeima turi tapti tuo, kuo ji yra iš prigimties ~17. Pagal
14 III,0, 0,17 | savo „tapatybę“, tai, kuo ji „yra“, bet ir savo pasiuntinybę,
15 III,0, 0,17 | ir savo pasiuntinybę, ką ji gali ir privalo „daryti“.
16 III,0, 0,17 | kūrybinio akto „pradžios“, jeigu ji trokšta pažinti ir realizuoti
17 III,0, 0,17 | todėl dėl savo pašaukimo ji turi kaskart labiau tapti
18 III,0, 0,17 | kaskart labiau tapti tuo, kuo ji yra iš tikrųjų, tai yra „
19 III,I, 0,18 | bendruomenė, taip be meilės ji negali gyvuoti, augti ir
20 III,I, 0,19 | žmogišką poreikį, patvirtina jį, apvalo ir išaukština, Santuokos
21 III,I, 0,19 | radikaliai priešinga poligamija; ji tiesiog išbraukia Dievo
22 III,I, 0,22 | moterims, kvietimas sekti Jį, bičiulystė, pasirodymas
23 III,I, 0,25 | Padarykime jam padėjėją į jį panašią“ [67], ir savas
24 III,I, 0,26 | sąžiningai ir jautriai jį globodama, Bažnyčia atlieka
25 III,I, 0,26 | pagrindinę pasiuntinybę; juk ji yra pašaukta iš naujo skelbti
26 III,II, 1,29 | Bažnyčia gerai supranta, jog ji gavo specialią pasiuntinybę
27 III,II, 1,30 | dvasinio turtingumo ir atmeta jį. Svarbiausia tokio mąstymo
28 III,II, 1,30 | visą pasaulio nerimą ir tik ji gali tą nerimą pašalinti. ~
29 III,II, 1,30 | kiekvieno žmogaus gyvenime ji sugeba atskleisti, koks
30 III,II, 1,30 | skandina ir kankina pasaulį, ji priešpriešina tą gyvybingąjį „
31 III,II, 1,31 | ištikimybės Bažnyčios mokymui, nes ji yra vienintelis autentiškas
32 III,II, 1,33 | ir Motina. ~Kaip Mokytoja ji nenuilsdama skelbia moralinę
33 III,II, 1,33 | prigimtyje ir garbingume, ji aiškina moralės normas ir
34 III,II, 1,33 | rūpintis sutuoktiniu ir gerbti jį, taip pat padeda sutuoktiniams
35 III,II, 1,34 | pasiekiamo ateityje, bet reikia jį laikyti Kristaus reikalavimu
36 III,II, 2,36 | pareiga auklėti yra esminė, ji susijusi su žmogaus gyvybės
37 III,II, 2,36 | vaikais, yra išskirtinė; ji nepamainoma ir nepavaduojama,
38 III,II, 2,37 | interpretuodama, ir išgyvendama jį ribotai, nuskurdindama,
39 III,II, 2,37 | nuskurdindama, skirdama jį tik kūnui ir egoistiniam
40 III,II, 2,37 | lytinio gyvenimo kultūrą, kad ji būtų tikra ir visiškai asmeninė:
41 III,II, 2,37 | pareiga ir šiam auklėjimui ji turi rūpestingai vadovauti
42 III,III, 0,43| ugdyti: pasaulio kūryboje ji bendradarbiauja jai charakteringu
43 III,III, 0,43| nužmogėjimas, ir tai, kad ji pati veiks nužmoginančiai,
44 III,III, 0,44| ir auklėti vaikus ir čia ji yra nepakeičiama, tačiau
45 III,III, 0,45| visuomenės reikalaujama, kad ji atliktų savo pagrindinį
46 III,III, 0,46| išpažinti savo tikėjimą ir jį ginti; ~– teisė auklėti
47 III,III, 0,46| teisių liudijimą“, kad galėtų jį pasiūlyti ir suinteresuotoms
48 III,IV, 0,49 | tikrąjį tapatumą, tai, kas ji yra ir kas privalo būti
49 III,IV, 0,50 | visuomenės tarnybai tokia, kokia ji yra ir ką veikia kaip tvirta
50 III,IV, 1,51 | Dievo Žodžio ir skelbiančios jį su visišku pasitikėjimu,
51 III,IV, 1,52 | evangelizuojančia bendruomene tiek, kiek ji priima Evangeliją ir kiek
52 III,IV, 1,52 | Evangelija ir iš kurios ji sklinda. Todėl šeimoje,
53 III,IV, 1,53 | savita ir nepavaduojama: ji turi tipiškų šeimos gyvenimo
54 III,IV, 1,53 | uždavinius, įsisąmoninusi, kad ji kasdien dalyvauja garbingoje
55 III,IV, 1,53 | vieną Kristaus Kūną [128], ji turi būti savo esme bendra
56 III,IV, 2,55 | gaivinama Jėzaus Kristaus ir per Jį kviečiama ir įpareigojama
57 III,IV, 2,59 | jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks. Kur du ar trys
58 III,IV, 2,62 | tai mūsų humanizmo dalis: „ji išreiškia vidinę žmogaus
59 III,IV, 2,62 | bėgimas nuo kasdienių pareigų, ji tik dar labiau skatina šeimą,
60 III,IV, 3,63 | Žodį, išpažinti ir vykdyti jį per sakramentus ir maldą
61 III,IV, 3,63 | ir pagaliau įgyvendinti jį vadovaujantis naujuoju meilės
62 III,IV, 3,63 | su Dvasios dovana įrašo jį giliai į širdis: jų meilė,
63 III,IV, 3,64 | asmens taurumą, vertindama jį kaip Dievo vaiką. ~Pirmiausia
64 III,IV, 3,64 | praktikuoti tą meilę taip, kad ji apimtų visą bendruomenę,
65 IV,I, 0,65 | dramatiškuose jų sunkumuose; visiems ji teikia nesuinteresuotą pagalbą,
66 IV,I, 0,66 | nuoseklų ir nuolatinį procesą. Jį sudaro trys pagrindiniai
67 IV,I, 0,68 | ganytojo pareiga – padėti jį atskleisti, sustiprinti
68 IV,III, 0,73| atsivers kelias nuosekliai jį plėtoti. Tačiau čia dera
69 IV,III, 0,76| išlavinti jų „sąžinę, kad ji ramiai ir objektyviai nurodinėtų,
70 IV,IV, 0,78 | mokymą apie santuoką, kas ji yra ir kokius reikalavimus
71 IV,IV, 0,78 | tikėjimą, kaskart brandžiau jį suprastų ir praktikuotų,
72 IV,IV, 0,78 | tikėjimą ir galimybę laisvai jį praktikuoti, ypač su tuo
73 IV,IV, 0,83 | bažnytinė bendruomenė turi ypač jį remti; rodyti jam pagarbą,
74 IV,IV, 0,84 | pakrikštytuosius, vestų į išganymą, ir ji negali palikti pačių likimui
75 Pab,0, 0,86 | pasitikėjimu ir viltimi jį nurodyti, nors žino, kad „
76 Pab,0, 0,86 | nežinomas Dievo Sūnus: taigi ji yra visų krikščioniškų šeimų
77 Pab,0, 0,86 | Bažnyčios paslaptis. Tegu Ji, Viešpaties Tarnaitė, bus
78 Pab,0, 0,86 | priimti Dievo valią, tegu Ji, Skausmingoji Motina prie
|