Įsitikinimų formavimas ir konkrečios pagalbos teikimas

35. Sprendžiant tinkamo gimimų reguliavimo problemą, dabartiniais laikais Bažnyčia turi formuoti įsitikinimus ir teikti konkrečią pagalbą tiems, kurie jaučia atsakomybę dėl tėvystės ir motinystės.

Bažnyčia, džiaugdamasi mokslo laimėjimais, leidžiančiais tiksliau apibrėžti moters vaisingumo ritmą, skatindama, kad tokios studijos būtų tyresnės ir platesnės apimties, negali nežadinti atsakomybės jausmo tų, kurie – kaip gydytojai, ekspertai, patarėjai santuokos klausimais, auklėtojai ir patys sutuoktiniai – gali veiksmingai padėti sutuoktiniams išgyventi meilę taip, kad būtų išsaugotas santuokos akto tikslas ir jo struktūra. Tam reikia platesnių, ryžtingesnių ir sistemingesnių pastangų pažinti, įvertinti ir pritaikyti natūralius vaisingumo reguliavimo metodus [⁹⁷].

Vertingai liudyti čia gali ir privalo tie sutuoktiniai, kurie, naudodamiesi periodišku susilaikymu, labiau subrandino savo atsakomybę už meilę ir gyvybę: „Viešpats jiems patikėjo tokią užduotį, – rašė Paulius VI, – kad parodytų žmonėms šventumą ir saldumą to įstatymo, kurio dėka jų abipusė meilė glaudžiai siejasi su ta funkcija, per kurią jie bendradarbiauja su Dievo, žmogaus gyvybės Kūrėjo, meile“ [⁹⁸].