Daugeriopas tarnavimas gyvybei

41. Vaisinga santuokinė meilė reiškiasi įvairiomis tarnavimo gyvybei formomis. Iš jų labiausiai betarpiška, būdinga santuokai ir kartu tokia, kur santuokos niekas negali pavaduoti, – tai vaikų gimdymas ir auklėjimas. Iš esmės kiekvienas tikros meilės žmogui aktas patvirtina ir tobulina dvasinį šeimos vaisingumą, nes tai klusnumo giliai vidinei meilei, suprastai kaip atsidavimas kitiems, aktas.

Ši perspektyva, tokia turtinga vertybių ir užduočių visiems, tegul paskatina ypač fiziniu požiūriu nevaisingus sutuoktinius.

Krikščioniškos šeimos, kurioms visi žmonės – bendro Dangaus Tėvo vaikai, bus palankios kitų šeimų vaikams, padėdamos jiems ir mylėdamos juos ne kaip svetimus, bet kaip vienos Dievo šeimos narius. Taip krikščioniškos šeimos galės išplėsti savo meilės ribas už kūno ir kraujo ryšių, pripažindamos dvasinius ryšius, kurie vystysis tarnaujant kitų šeimų vaikams, dažnai varguoliams, neturintiems lėšų.

Krikščioniškos šeimos turi būti pasirengusios įsūnyti ar įdukrinti netekusius tėvų ar apleistus vaikus: tada tie vaikai, iš naujo atradę šeimos šilumą, pažins meilės kupiną tėvišką Dievo Apvaizdą, kurią liudija krikščionys tėvai, o augdama ramybės ir pasitikėjimo atmosferoje, visa šeima praturtės dvasinėmis broliškumo vertybėmis.

Vaisinga šeima turi gerai suvokti savo nepaliaujamą „kūrybiškumą“, stebuklingą Dievo Dvasios vaisių, Dievo, kuris atveria širdį mūsų visuomenės naujoms būtinybėms ir kančioms ir kuris suteikia drąsos apie tai informuoti ir už tai atsakyti. Pateiktas vaizdas parodo šeimoms platų veiklos lauką. Dar labiau negu apleisti vaikai šiandien kelia nerimą visuomeninės ir kultūrinės marginalijos, ypač skaudžiai žeidžiančios senus, ligotus, silpnapročius, narkomanus, buvusius kalinius ir t.t.

Šitaip nepaprastai išsiplečia krikščioniškų šeimų tėvystės ir motinystės horizontas: vaisinga jų meilė padeda dvasiškai ištverti visus šiuolaikinius sunkumus. Viešpats kartu su šeimomis ir per jas kaip ir anksčiau reiškia „užuojautą“ miniai.