Visuomenė šeimos tarnyboje

45. Jei dėl vidinių šeimos ir visuomenės ryšių reikia, kad šeima būtų atvira ir dalyvautų visuomenės gyvenime bei vystymesi, tai dėl šio vidinio ryšio ir iš visuomenės reikalaujama, kad ji atliktų savo pagrindinį uždavinį – gerbtų šeimą ir ją remtų.

Šeima ir visuomenė papildo viena kitą, gindamos visų žmonių ir kiekvieno žmogaus orumą. Tačiau visuomenė, tiksliau sakant, valstybė, turi pripažinti,  kad šeima „yra draugija, turinti savitą ir pirminę teisę“ [¹¹¹], taigi valstybė įpareigota padėti šeimai.

Vadovaudamasi šiuo principu, valstybė negali ir neprivalo atimti iš šeimos tokių užduočių, kurias taip pat gerai gali atlikti pati šeima arba savanoriškos šeimų draugijos; tačiau turi pozityviai remti ir skatinti atsakingą šeimų iniciatyvą. Valdžios organai įsitikinę tuo, kad šeimos gėris yra nepakeičiama ir būtina vertybė piliečių bendruomenei, turi daryti visa, kas įmanoma, kad galėtų teikti šeimai visokią būtiną pagalbą – ūkinę, visuomeninę, pedagoginę, politinę, kultūrinę, – ir šeimos galėtų susidoroti su savo atsakingais uždaviniais.