Šeimos teisių liudijimas

46. Šeimos ir visuomenės abipusės paramos, vystymosi ir bendradarbiavimo idealas dažnai susiduria su labai rimtu nuomonių nesutapimu ar tiesiog priešiškumo pavojumi.

Todėl, kaip Susirinkimas nuolat tą pabrėždavo, daugelio šeimų situacija įvairiuose kraštuose yra labai komplikuota ar net tiesiog kritiška: institucijos ir įstatymai neleistinai nepripažįsta šeimos ir asmens neliečiamų teisių, o visuomenė, kuriai svetimas dalykas tarnauti šeimai, smarkiai puola jos vertybes ir reikalavimus. Šeima, kuri pagal Dievo planą yra pagrindinė visuomenės ląstelė ir kuriai pirmiausia valstybė, o paskui įvairios kitos bendruomenės turi pareigų, tampa visuomenės auka, jos nerangios intervencijos, o dar labiau akivaizdaus jos neteisingumo auka.

Todėl Bažnyčia atvirai ir tvirtai gina šeimos teises nuo neleistinos visuomenės ir valstybės uzurpacijos. Susirinkimo Tėvai priminė ypač šias šeimos teises:

– šeimos teisė egzistuoti ir vystytis arba teisė kiekvieno, ypač neturtingo žmogaus, sukurti šeimą ir turėti reikalingų priemonių ją išlaikyti;
– asmeninės atsakomybės teisė, perduodant gyvybę ir auklėjant vaikus;
– teisė į santuokinio ir šeimos gyvenimo intymumą;
– teisė į santuokos institucijos ir jos ryšių pastovumą;
– teisė išpažinti savo tikėjimą ir jį ginti;
– teisė auklėti vaikus pagal savo tradicijas, religines ir kultūrines vertybes, naudojantis būtinomis priemonėmis bei institucijomis;
– teisė gauti fizinį, visuomeninį, politinį, ekonominį aprūpinimą, ypač neturtingiesiems ir ligoniams;
– teisė į butą, leidžiantį šeimai tinkamai gyventi;
– teisė pasisakyti ir atstovauti viešiesiems ūkiniams, visuomeniniams ir kultūriniams organams bei žemesnės pakopos valdžiai arba tiesiogiai, arba tarpininkaujant draugijoms;
– teisė jungtis į draugijas su kitomis šeimomis, kad būtų galima tinkamai ir garbingai atlikti savo uždavinius;
– teisė per atitinkamas institucijas ir įstatymus saugoti nepilnamečius nuo kenksmingų farmakologijos priemonių, pornografijos, alkoholizmo ir pan.;
– teisė į dorus pasilinksminimus, kurie taip pat tarnautų šeimos vertybėms;
– senų žmonių teisė garbingai gyventi ir žmoniškai numirti;
– teisė visai šeimai emigruoti, ieškant geresnių gyvenimo sąlygų [¹¹²].

Apaštalų Sostas, priimdamas aiškius Susirinkimo pageidavimus, pagilins šias mintis, parengdamas „šeimos teisių liudijimą“, kad galėtų jį pasiūlyti ir suinteresuotoms valdžioms.