Apie naują tarptautinį darnumą
48. Dėl įvairių visuomeninių problemų, dabar
iškylančių pasauliniu mastu, kad visuomenė galėtų
vystytis, naujų uždavinių atsiranda ir šeimai. Čia
kalbama ir apie bendradarbiavimą kuriant naują tarptautinę
tvarką, nes tik esant pasauliniam solidarumui galima analizuoti ir
spręsti milžiniškas ir dramatiškas teisingumo, tautų
laisvės ir taikos žmonijai pasaulyje problemas.
Dvasinis krikščioniškų šeimų solidarumas,
kurį duoda bendras tikėjimas ir viltis ir kurį gaivina
meilė, spinduliuoja vidinę energiją,
skleidžiančią teisingumą, susitaikymą,
broliškumą ir ramybę. Krikščioniška šeima,
kaip „mažoji Bažnyčia“, yra pašaukta būti panaši
į „didžiąją Bažnyčią“, kad būtų
pasauliui vienybės ženklas ir tuo būdu atliktų savo
pranašišką vaidmenį, liudydama Karalystę ir Kristaus ramybę,
kurios siekia visas pasaulis.
Krikščioniškos šeimos galės tai atlikti dirbdamos
auklėjamąjį darbą, duodamos vaikams pavyzdį tokio
gyvenimo, kuris remiasi tokiomis vertybėmis, kaip tiesa, laisvė,
teisingumas ir meilė, taip pat aktyviai ir atsakingai
užsiangažuodamos, kad visuomenė ir jos institucijos
galėtų tikrai humaniškai bręsti, arba pagaliau
įvairiais būdais remdamos specialias draugijas, kurios sprendžia
tarptautinio darnumo problemas.
|