IV. DALYVAVIMAS BAŽNYČIOS GYVENIME IR
JOS PASIUNTINYBĖJE
Šeima Bažnyčios
paslaptyje
49. Prie pagrindinių
šeimos uždavinių priklauso ir bažnytiniai uždaviniai:
šeima yra pašaukta kurti Dievo karalystę istorijoje, dalyvaudama
Bažnyčios gyvenime ir jos pasiuntinybėje.
Kad galėtume geriau suprasti
to dalyvavimo turinį ir svarbiausius bruožus, turime įsigilinti
į įvairius ir stiprius ryšius, jungiančius
Bažnyčią su krikščioniška šeima, kuriančia
tarsi „mažąją Bažnyčią“ (Ecclesia domestica)
[114], kuri yra tarsi Bažnyčios paslapties gyvas atspindys ir
jos liudijimas istorijoje.
Motina Bažnyčia
pirmiausia gimdo, auklėja ir kuria krikščionišką
šeimą, vykdydama išganymo misiją, gautą iš
Viešpaties. Skelbdama Dievo Žodį, Bažnyčia
apreiškia krikščioniškai šeimai jos tikrąjį
tapatumą, tai, kas ji yra ir kas privalo būti pagal Dievo planą;
teikdama sakramentus, Bažnyčia praturtina ir sustiprina
krikščionišką šeimą Kristaus malone, kad ją
pašventintų Tėvo garbei; skelbdama naują meilės
įsakymą, Bažnyčia įkvepia
krikščionišką šeimą tarnauti meilei, kad, sekdama
Kristumi, išgyventų tą pačią pasiaukojančią
ir kilnią meilę, kurią Kristus puoselėja visai
žmonijai.
Krikščioniška
šeima yra taip stipriai įjungta į Bažnyčios
paslaptį, kad tam tikru būdu tampa pačios Bažnyčios
išganomosios pasiuntinybės dalyve: krikščionys sutuoktiniai
ir tėvai sakramento galia „iš savo gyvenimo bei luomo atneša
nuosavą auką Dievo tautai“ [115]. Todėl ne tik „gauna“
Kristaus meilę, tapdama „išganytąja“ bendruomene, bet yra
pašaukta „perduoti“ broliams tą pačią Kristaus meilę,
kartu tapdama „išganančiąja“ bendruomene. Taigi
krikščioniška šeima, būdama antgamtinio
Bažnyčios vaisingumo ženklas ir vaisius, yra Bažnyčios
motiniškumo simbolis, liudytoja ir dalyvė [116].
|