Atsivertimo ir susitaikymo sakramentas

58. Esminis ir pastovus krikščioniškos šeimos šventumo elementas – tai atsiliepimas į Evangelijos kvietimą atsiversti; tas kvietimas skirtas visiems krikščionims, kurie ne visuomet būna ištikimi krikšto „naujienai“, kuri padarė juos „šventus“. Krikščioniška šeima taip pat ne visuomet išlaiko krikšto malonę ir šventumą, atnaujintą Santuokos sakramentu.

Krikščioniškoje šeimoje atgaila ir atleidimas vienas kitam turi svarbų vaidmenį kasdieniame gyvenime, o sakramentinė to atleidimo išraiška yra krikščioniškos Atgailos sakramentas. Kreipdamasis į sutuoktinius, Paulius VI Enciklikoje Humanae vitae taip rašo: „Jei dar tebėra įsipainioję į nuodėmę, tegu nepuola į neviltį, bet nuolankiai ir ištvermingai bėga prie Dievo gailestingumo, kurį taip gausiai teikia Atgailos sakramentas“ [¹⁴⁶].

Šis sakramentas turi ypač didelę reikšmę šeimos gyvenimui: tikėjimo dvasia suvokę, kad nuodėmė prieštarauja ne tik sandorai su Dievu, bet ir sutuoktinių sąjungai bei jų šeimos bendrumui, sutuoktiniai ir visi šeimos nariai trokšta susitikti su Dievu, kuris yra „apstus gailestingumo“ [¹⁴⁷], skelbdamas savo meilę, tvirtesnę už nuodėmę [¹⁴⁸], atkuria ir tobulina santuokinę sąjungą ir šeimos bendrumą.