Malda ir gyvenimas

62. Niekad nedera pamiršti, kad malda yra esminė krikščioniško gyvenimo dalis, jo centras, maža to – tai mūsų humanizmo dalis: „ji išreiškia vidinę žmogaus tiesą ir yra pirmoji sąlyga tikros žmogaus dvasios laisvės“ [¹⁵⁶].

Todėl malda nėra bėgimas nuo kasdienių pareigų, ji tik dar labiau skatina šeimą, tą pirmąją ir pagrindinę visuomenės ląstelę, vykdyti visus savo atsakingus uždavinius. Ta prasme Bažnyčios pasaulinėse misijose mes dalyvaujame tiek aktyviai, kiek karštai ir ištikimai meldžiamės su visa šeima, vienydamiesi su vaisinguoju Skiepu – Kristumi [¹⁵⁷].

Iš liturgijos stiprinamo gyvybingo vienijimosi su Kristumi, iš aukojimosi ir iš maldos taip pat kyla ypatingas krikščioniškos šeimos tarnavimas žmonijos pažangai, ir tas tarnavimas negali nepakeisti pasaulio [¹⁵⁸].