KETVIRTOJI DALIS

ŠEIMŲ SIELOVADA: ETAPAI, ORGANIZACIJA, DARBUOTOJAI IR SĄLYGOS
 

I. ŠEIMOS SIELOVADOS ETAPAI
 

Bažnyčia lydi krikščionišką šeimą

65. Kaip ir kiekviena gyva realybė, šeima yra pašaukta vystytis ir augti. Po sužadėtuvių laikotarpio pasirengimo bei Santuokos sakramento du žmonės pradeda savo kasdienę kelionę, kad nuosekliai įgytų vertybes ir atliktų santuokos pareigas.

Vadovaujantis krikščioniškuoju tikėjimu ir vilties dorybe, ir krikščioniška šeima kartu su Bažnyčia dalyvauja žemiškoje kelionėje į galutinį Dievo Karalystės įgyvendinimą ir apsireiškimą.

Taigi tenka dar kartą pabrėžti, kad rūpestinga Bažnyčios sielovada yra būtinai reikalinga šeimai palaikyti. Reikia visomis išgalėmis stengtis suorganizuoti ir plėtoti šeimų sielovadą, rūpinantis ta svarbiausiąja sritimi ir įsitikinus, kad ateities evangelizacija labai daug priklausys nuo „namų Bažnyčios“ [¹⁶⁵].

Ganytojiški Bažnyčios rūpesčiai negali apsiriboti jai artimiausiomis krikščioniškomis šeimomis, bet turi plėsti savo horizontus pagal Kristaus Širdies saiką, dar aktyviau turi rūpintis visomis šeimomis, ypač tomis, kurių sąlygos sunkios ar nenormalios. Bažnyčia visiems turi tiesos, gerumo, supratimo ir vilties žodžius, gyvai dalyvaudama kartais dramatiškuose jų sunkumuose; visiems ji teikia nesuinteresuotą pagalbą, kad galėtų priartėti prie to šeimos idealo, kurio Sutvėrėjas troško nuo pat „pradžios“ ir kurį Kristus atnaujino per išganymo malonę.

Sielovadinė Bažnyčios veikla yra pažangi ir ta prasme, kad turi eiti įkandin šeimos ir lydėti ją per visus jos formavimosi ir vystymosi laikotarpius.