Krikščioniška šeima
71. Tačiau pirmiausia turi būti pripažinta ta ypatinga
vieta, kuri sakramento malone skiriama sutuoktinių ir
krikščioniškų šeimų pasiuntinybei. Ta
pasiuntinybė turi tarnauti Bažnyčios kūrimui, Dievo
Karalystės plėtimui istorijoje. Ta pasiuntinybė – tai nuolankus
klusnumas Viešpačiui Kristui, nes Jis santuokos, kuri iškelta
iki sakramento garbės, galia duoda sutuoktiniams specialų
apaštalavimo mandatą, siųsdamas juos kaip darbininkus į
savo vynuogyną, ypač į šeimos gyvenimo sritį.
Ten jie veikia kartu ir bendradarbiaudami su kitais Bažnyčios
nariais, kurie taip pat angažuojasi šeimos reikalams, aukodami savo
dovanas ir paslaugas. Pirmiausia taip bus apaštalaujama savoje
šeimoje, visas gyvenimo sritis planuojant pagal Dievo įstatymus,
krikščioniškai auklėjant vaikus, brandinant tikėjimą,
skaistumą, rengiant juos gyvenimui, stengiantis apsaugoti nuo
ideologinių ir moralinių pavojų, dažnai jiems
gresiančių, nuosekliai padedant jiems įsijungti į
bažnytinę ir pilietinę bendruomenę, patariant ir padedant,
kai renkasi pašaukimą, bei visiems šeimos nariams padedant
vienas kitam, kad visi bręstų kaip žmonės ir kaip
krikščionys ir t.t. Vėliau šeimos apaštalavimas
spinduliuos dvasine meile ir materialine pagalba kitoms šeimoms, ypač
labiausiai reikalingoms pagalbos ir paramos: vargšams, ligoniams,
paniekintiems, našlaičiams, našlėms, sutuoktinių
paliktiems, vienišoms motinoms ir toms, kurios dėl sunkių
sąlygų yra gundomos daryti abortą.
|