Šeimų
draugijos šeimoms
72. Nuolat pasiliekant
Bažnyčios ratelyje, Bažnyčios, kuri atsakinga už
šeimų sielovadą, tenka priminti įvairias
tikinčiųjų grupes, kuriose tam tikru mastu
išryškėja ir gyvena Kristaus Bažnyčios paslaptis. Taigi
reikia pripažinti ir įvertinti – kiekvieną pagal jos
būdingus bruožus, tikslus, skirtumus ir metodus – įvairias
bažnytines bendruomenes, įvairias grupes ir gausius judėjimus,
įvairiais būdais pretenduojančius į šeimų
sielovadą, įvairiai pasivadinusius ir skirtingo lygio.
Todėl Susirinkimas
aiškiai pripažino, kad tokios krikščioniškos tobulumo,
formacijos ir apaštalavimo draugijos yra naudingos. Jos turės
žadinti gyvą krikščionių solidarumą, padėti
jiems gyventi pagal Evangeliją ir Bažnyčios tikėjimą,
formuoti sąžinę pagal krikščioniškąsias
vertybes, o ne pagal viešąją nuomonę, skatinti abipusę
meilę ir veiklą, meilę kitiems ir tą dvasinį
atvirumą, dėl kurio krikščioniška šeima iš
tikrųjų tampa šviesos versme ir sveiku raugu kitoms
šeimoms.
Taip pat nurodoma, kad
krikščioniškos šeimos, gyvai jausdamos bendrąjį
gėrį, aktyviai įsijungtų ir į kitas, ne bažnytines,
draugijas. Kai kurios iš šių draugijų rūpinasi
tautų etinių ir kultūrinių vertybių saugojimu ir
perdavimu, žmogaus asmenybės vystymusi, motinos ir vaiko medicinine,
teisine ir socialine globa, deramu moters išaukštinimu ir kova su
tuo, kas pažeidžia jos orumą, solidarumo stiprinimu,
supažindinimu su vaisingumo reguliavimu natūraliais metodais,
atitinkančiais žmogaus orumą ir Bažnyčios mokymą.
Kiti stengiasi kurti teisingesnį ir humanišką pasaulį,
išsikovoti atitinkamas teises, kurios padėtų įvesti deramą
visuomeninę tvarką, saugant kiekvienos šeimos ir kiekvieno
asmens tikrą laisvę ir orumą, tautiniu ar tarptautiniu mastu
bendradarbiauti su mokykla ir kitomis institucijomis, kurios rūpinasi
vaikų auklėjimu, ir t.t.
|