d) Gyvenantieji atskirai ir išsiskyrusieji, kurie
nesudarė naujos santuokos
83. Įvairūs motyvai – abipusio supratimo trūkumas,
nesugebėjimas bendrauti ir kiti – gali suardyti teisėtai
sudarytą santuoką, kurios atstatyti dažnai nebeįmanoma.
Aišku, gyvenimą atskirai tenka laikyti paskutine priemone, kai jau joks
išmintingas veikimas bus nevaisingas.
Palikto sutuoktinio dažna dalia – vienatvė ir kiti sunkumai,
ypač jeigu jis nekaltas. Tokiu atveju bažnytinė bendruomenė
turi ypač jį remti; rodyti jam pagarbą, solidarumą,
supratimą ir teikti konkrečią pagalbą, kad galėtų
išsaugoti ištikimybę ir šiuo sunkiu atveju;
bendruomenė turi padėti jam, kad jis pajėgtų atleisti, nes
to reikalauja krikščioniška meilė, taip pat būti
pasirengusiam vėl iš naujo pradėti buvusį santuokinį
gyvenimą.
Analogiškas atvejis ir išsiskyrusio sutuoktinio, kuris, gerai
suprasdamas, kad teisėta santuoka nesuardoma, nebesituokia antrą
kartą, o pasišvenčia tik savo šeimyninėms pareigoms
bei krikščioniško gyvenimo įpareigojimams. Tokiu atveju jo
ištikimybė ir krikščioniškumas įgyja
ypatingą liudijimo pasauliui ir Bažnyčiai vertę, ir
Bažnyčia tuo labiau turi teikti jam nuolatinę pagalbą ir
meilę, nesudarydama jokių sunkumų priimti sakramentus.
|