Evangelinis vertinimas

5. Šis Bažnyčios mokymas nurodomas kaip kryptis, kuri turi padėti išsaugoti ir išlaikyti tiesą ir santuokos bei šeimos tobulą garbingumą.

Tas vertinimas vyksta per tikėjimą [¹⁰], kuris yra dovana, Šv. Dvasios teikiama visiems tikintiesiems[¹¹]. Tai yra visos Bažnyčios veikimas pagal skirtingas dovanas ir charizmas ir pagal kiekvienam būdingą atsakomybę, kad Dievo Žodis būtų giliau pažintas ir kad jo būtų laikomasi. Todėl Bažnyčia pateikia evangelinį vertinimą ne tik per Ganytojus, mokančius Kristaus vardu ir Jo galia, bet taip pat ir per pasauliečius, kuriuos Kristus „dėl to paskyrė liudininkais ir suteikė tikėjimo supratimą bei žodžio malonę (plg. Apd 2, 17–18; Apr 19, 10), kad spinduliuotų Evangelijos galia kasdieniame šeimyniniame ir socialiniame gyvenime“ [¹²].

Tačiau „antgamtinio tikėjimo supratimo“ esmę sudaro nebūtinai ir ne išskirtinai bendras visiems tikintiesiems suvokimas. Bažnyčia, sekdama Kristumi, moko tiesų, kurios ne visuomet sutampa su daugumos nuomone. Bažnyčia klauso sąžinės balso, o ne „jėgos“ [¹³], ir šitaip gina vargšus ir atstumtuosius. Bažnyčia vertina sociologinius ir statistinius tyrimus, kiek jie padeda geriau pažinti tiesą ir suprasti tą istorinį kontekstą, kuriame ji vykdo savo ganytojišką veiklą; tačiau tie tyrimai negali būti laikomi tikėjimo supratimo išraiška.

Kadangi apaštališki patarnavimai turi garantuoti, kad Bažnyčia nuolatos gyvens Kristaus Tiesa ir kaskart giliau ją supras, todėl Ganytojai turi rūpintis, jog tikintieji vis geriau suvoktų tikėjimo prasmę, turi kritiškai svarstyti ir autoritetingai vertinti tikėjimo pasireiškimus ir auklėti tikinčiuosius kaskart brandesniam evangeliniam vertinimui [¹⁴].

Kad įvairios situacijos ir kultūros, kuriose gyvena vyrai ir moterys santuokoje ir šeimoje, būtų evangeliniu požiūriu autentiškai vertinamos, krikščionys sutuoktiniai ir tėvai gali ir privalo įnešti savo asmenišką ir nepakeičiamą indėlį. Tam uždaviniui juos parengia charizmatikai, turintys jiems būdingą dovaną, Santuokos sakramento dovaną [¹⁵].