I. ASMENŲ BENDRUOMENĖS KŪRIMAS
Meilė – bendravimo pagrindas ir jėga
18. Šeima, sukurta iš meilės ir jos gaivinama, yra
asmenų bendruomenė: vyro ir moters, kaip sutuoktinių,
tėvų, vaikų ir giminių. Pirmasis jos uždavinys yra
ištikimybė tam tikram bendrumui, nuolat rūpinantis, kad
tobulėtų bendruomenės asmenys.
To uždavinio vidinis pagrindas, nuolatinis tvirtumas ir galutinis
tikslas yra meilė: kaip be meilės šeima nėra
asmenų bendruomenė, taip be meilės ji negali gyvuoti, augti ir
tobulėti kaip asmenų bendruomenė. Tai, ką parašiau
Enciklikoje Redemptor hominis, prasideda šeimoje ir tinkamiausiai
pritaikoma šeimoje: „Žmogus negali gyventi be meilės.
Žmogus lieka sau nesuprantama būtybė, jo gyvenimas netenka
prasmės, jeigu jam neapsireiškia Meilė, jeigu jis nesusitinka su
Meile, jeigu jo neapima Meilė, kokiu nors būdu tapdama sava, jeigu
gyvai nebendrauja su ja“ [45].
Santuokoje vyro ir moters meilę, taip pat tos pačios šeimos
narių – tėvų ir vaikų, brolių ir seserų,
giminių ir namiškių – tarpusavio meilę gaivina ir palaiko
nepaliaujamas vidinis dinamizmas, kuris teikia šeimai kaskart gilesnį
ir tvirtesnį bendravimą, kuris sudaro santuokos ir šeimos
bendruomenės pagrindą ir normą.
|