Moteris ir visuomenė
23. Nesigilinant į sudėtingą moters ir visuomenės
santykių temą, o apsiribojant tik esminėmis pastabomis, reikia
pasakyti, kad plačiai paplitusi visuomeninė ir kultūrinė
šeimos tradicija pripažino moteriai tik žmonos ir motinos
vaidmenis, nepalikdama jai atitinkamų galimybių visuomeninėms užduotims,
kurios rezervuojamos vyrams.
Netenka abejoti, kad vienodas vyro ir moters orumas bei atsakomybė
visiškai pateisina moters dalyvavimą visuomeninėje veikloje.
Antra vertus, dėl tikro moters išaukštinimo būtina, kad
aiškiai būtų pripažįstama jos motinystės ir
šeimos vertė kaip ir visi kiti visuomeniniai uždaviniai bei
visos kitos profesijos. Pagaliau tie uždaviniai ir užsiėmimai
turi papildyti vienas kitą, jei norime, kad visuomeninis ir
kultūrinis vystymasis būtų teisingas ir iš tiesų
žmogiškas.
Tai bus lengviau padaryti, jei – kaip linki Susirinkimas – atnaujintoji
„darbo teologija“ nušvies ir pagilins darbo vaidmenį
krikščioniškame gyvenime ir nustatys pagrindinį
ryšį tarp darbo ir šeimos, o kartu ir pirminę,
nepakeičiamą darbo reikšmę rūpinantis šeima ir
vaikų auklėjimu [66].
Taigi Bažnyčia gali ir privalo padėti dabartinei visuomenei,
visus nenuilstamai ragindama pripažinti ir gerbti nepakeičiamą
moters darbą namuose. Tai ypač svarbu dėl auklėjamojo
darbo, nes tada bus pašalinta svarbiausia priežastis galimos
diskriminacijos tarp įvairių rūšių darbų ir
profesijų, kai bus aišku, kad kiekvienoje srityje visi atlieka tam
tikras užduotis, todėl turi vienodas teises ir vienodą
atsakomybę. Šitaip Dievo atvaizdas vyriškyje ir moteriškėje
dar labiau išryškės.
Jei moterims, kaip ir vyrams, turi būti pripažinta teisė
dirbti įvairų visuomeninį darbą, tai visuomenė taip
pat privalo sukurti tokias struktūras, kad ištekėjusios moterys
ir motinos praktiškai nebūtų priverstos dirbti už
šeimos ribų ir kad šeimos galėtų deramai gyventi ir
sėkmingai vystytis net ir tada, kai moteris visiškai
pasišvenčia savo šeimai.
Be to, reikia nugalėti ir tokį mąstymo būdą, kai
moters darbas už šeimos ribų labiau vertinamas negu darbas
šeimoje. Todėl vyrai turi gerbti ir mylėti šeimai
pasiaukojusią moterį ir vertinti jos taurumą, o visuomenė
turi sudaryti geras sąlygas darbui namuose.
Tinkamai gerbdama skirtingą vyro ir moters pašaukimą,
Bažnyčia pagal galimybes turi paremti vienodas jų teises ir
tokį pat orumą dėl visų gerovės: šeimos,
visuomenės ir Bažnyčios.
Tačiau aišku, kad visa tai nereiškia, jog moteris turi
išsižadėti savo moteriškumo arba mėgdžioti
vyrą, tai turi būti žmogiškumo kupinas moteriškumas,
kuris turi reikštis moters veikloje – ar šeimoje, ar už jos
ribų, be to, negalima pamiršti paveldėtų papročių
ir kultūros įvairumo.
|