Vyresni asmenys šeimoje

27. Yra kultūrų, kur ypač gerbiami ir mylimi vyresni asmenys. Senas žmogus ten niekada neišskiriamas iš šeimos, niekada nelaikomas nenaudinga našta; jis pasilieka šeimoje ir, nors yra įpareigotas gerbti naujos šeimos autonomiją, toliau aktyviai dalyvauja jos gyvenime, ypač vertinama jo pasiuntinybė – priminti praeitį ir įkvėpti išminties jauniesiems, būsimoms kartoms.

Tačiau kitos kultūros, ypač dėl nesureguliuoto pramonės ir miestų vystymosi, stūmė ir toliau stumia vyresniuosius iš aktyvaus gyvenimo, o tai šiems teikia didelių dvasinių kančių, yra daugelio šeimų dvasinio nuskurdimo priežastis.

Bažnyčios sielovadinė veikla turi paskatinti visus atskleisti ir tinkamai įvertinti vyresnių žmonių uždavinius pasaulietinėje ir bažnytinėje bendruomenėse, ypač šeimoje. Iš tikrųjų „vyresniųjų žmonių gyvenimas padeda mums geriau suprasti žmogiškųjų vertybių hierarchiją; liudija kartų nenutrūkstamumą ir puikiai parodo, kad Dievo tautoje esame priklausomi vienas nuo kito. Be to, vyresnieji turi neleisti iškilti barjerams tarp kartų. Kiek vaikų surado meilę ir supratimą senesniųjų akyse, žodžiuos ir mylavimuose! Kiek pagyvenusių žmonių noriai pasirašytų po įkvėptais Biblijos žodžiais, kad „senių vainikas – vaikų vaikai“ (Pat 17, 6) [⁷⁹].