II. GYVYBĖS TARNYBOJE
 

1) GYVYBĖS PERDAVIMAS

Dievo Kūrėjo meilės bendradarbiai

28. Dievas, sukurdamas vyrą ir moterį pagal savo paveikslą, panašius į save, apvainikuoja savo rankų darbą ir padaro tobulą, pašaukdamas juos dalyvauti savo meilėje, kartu suteikdamas jiems Kūrėjo ir Tėvo galią laisvu ir atsakingu bendradarbiavimu perduoti žmogiškąją gyvybę: „Ir Dievas juodu palaimino ir tarė: Veiskitės ir dauginkitės, ir pripildykite žemę, ir ją paverkite“ [⁸⁰].

Taigi pagrindinis šeimos uždavinys – tarnauti gyvybei, įgyvendinti istorijoje pirmykštį Kūrėjo palaiminimą: per gimdymą perduoti Dievo paveikslą iš žmogaus žmogui [⁸¹].

Vaisingumas yra santuokinės meilės ženklas ir vaisius, gyvas liudijimas visiško sutuoktinių atsidavimo vienas kitam: „...Neminint kitų santuokos tikslų, turime pažymėti, jog tikros vedusiųjų meilės ugdymas ir išplaukiantis iš to šeimyninio gyvenimo būdas siekia, kad sutuoktiniai tvirtai ir noriai bendradarbiautų su Kūrėjo ir Išganytojo meile, kuris per juos nuolat plečia ir praturtina savo šeimą“ [⁸²].

Vis dėlto santuokinis vaisingumas neapsiriboja tik fiziniu vaikų gimdymu, nors ir suprantamu žmogišku požiūriu: jis įvairiais požiūriais praplečia ir praturtina moralinį, dvasinį ir antgamtinį gyvenimą, kurį dėl savo pašaukimo tėvas ir motina turi perduoti vaikams, o per vaikus – Bažnyčiai ir pasauliui.