Labai senas ir vis naujas Bažnyčios mokymas
ir jos įstatymai
29. Kaip tik todėl, kad
sutuoktinių meilė yra ypatingas dalyvavimas paties Dievo gyvenimo ir
meilės paslaptyje, Bažnyčia gerai supranta, jog ji gavo specialią
pasiuntinybę saugoti ir ginti tokį didį santuokos garbingumą
ir prisiimti tokią didelę atsakomybę už žmogaus gyvybės
perdavimą.
Taigi pagal per amžius nenutrūkusią
gyvą bažnytinės bendruomenės tradiciją, paskutiniojo
II Vatikano Susirinkimo ir mano Pirmtako popiežiaus Pauliaus VI mokymą,
pirmiausia perteiktą enciklikoje Humanae vitae, mūsų
laikus pasiekė tikrai pranašiški pasisakymai, kurie patvirtina
ir aiškiai išdėsto labai seną ir vis naują Bažnyčios
mokymą ir jos nurodymus santuokos ir gyvybės perdavimo klausimais.
Todėl paskutinėje
sesijoje Sinodo Tėvai aiškiai pareiškė: „Šis Šventasis
Sinodas, tikėjimo vienybėje susijungęs su šv. Petro Įpėdiniu,
patvirtina galiojimą visų II Vatikano Susirinkimo dokumentų
(plg. Gaudium et spes, 50), o po to esančių Enciklikoje Humanae
vitae, ypač tų, kuriuose teigiama, kad santuokinė meilė
turi būti tikrai žmogiška, išskirtinė, atvira naujai
gyvybei (Humanae vitae, 11, plg. 9 ir 12)“ [83].
|