Apie naują tarptautinį darnumą

48. Dėl įvairių visuomeninių problemų, dabar iškylančių pasauliniu mastu, kad visuomenė galėtų vystytis, naujų uždavinių atsiranda ir šeimai. Čia kalbama ir apie bendradarbiavimą kuriant naują tarptautinę tvarką, nes tik esant pasauliniam solidarumui galima analizuoti ir spręsti milžiniškas ir dramatiškas teisingumo, tautų laisvės ir taikos žmonijai pasaulyje problemas.

Dvasinis krikščioniškų šeimų solidarumas, kurį duoda bendras tikėjimas ir viltis ir kurį gaivina meilė, spinduliuoja vidinę energiją, skleidžiančią teisingumą, susitaikymą, broliškumą ir ramybę. Krikščioniška šeima, kaip „mažoji Bažnyčia“, yra pašaukta būti panaši į „didžiąją Bažnyčią“, kad būtų pasauliui vienybės ženklas ir tuo būdu atliktų savo pranašišką vaidmenį, liudydama Karalystę ir Kristaus ramybę, kurios siekia visas pasaulis.

Krikščioniškos šeimos galės tai atlikti dirbdamos auklėjamąjį darbą, duodamos vaikams pavyzdį tokio gyvenimo, kuris remiasi tokiomis vertybėmis, kaip tiesa, laisvė, teisingumas ir meilė, taip pat aktyviai ir atsakingai užsiangažuodamos, kad visuomenė ir jos institucijos galėtų tikrai humaniškai bręsti, arba pagaliau įvairiais būdais remdamos specialias draugijas, kurios sprendžia tarptautinio darnumo problemas.