2) KRIKŠČIONIŠKA ŠEIMA - BENDRUOMENĖ, PALAIKANTI DIALOGĄ SU DIEVU

Namai – Bažnyčios sanctuarium

55. Evangelijos skelbimas ir jos priėmimas su tikėjimu per sakramentus pasiekia savo pilnatvę. Bažnyčia, tikinti ir evangelizuojanti bendruomenė, taip pat yra kunigiškoji tauta, kupina garbingumo ir dalyvaujanti Kristaus, Vyriausiojo Naujosios ir Amžinosios Sandoros Kunigo, valdžioje [¹³⁷].

Krikščioniška šeima taip pat įjungta į Bažnyčią, tikinčiųjų kunigystę: per Santuokos sakramentą, iš kurio išauga ir iš kurio ima sau maistą, yra nuolatos gaivinama Jėzaus Kristaus ir per Jį kviečiama ir įpareigojama per sakramentus, maldą ir gyvenimo auką užmegzti dialogą su Dievu.

Tai kunigystės uždavinys, kurį šeima gali ir privalo įvykdyti kasdieniu santuokos ir šeimos gyvenimu vidinėje vienybėje su visa Bažnyčia: šitaip krikščioniška šeima yra kviečiama pati šventėti ir daryti šventesnę bažnytinę ir pasaulietinę bendruomenę.