Santuoka ir Eucharistija

57. Pirmasis krikščioniškos šeimos šventumo šaltinis yra krikštas, o ryškiausiai šis šventumas pasireiškia Eucharistijoje, su kuria krikščioniškoji santuoka iš esmės yra susijusi. Nuspręsdamas, kad „paprastai Santuokos sakramentas teikiamas per Mišias“ [¹⁴⁴], II Vatikano Susirinkimas norėjo atkreipti dėmesį į tą ypatingą Eucharistijos ir santuokos ryšį: būtina iš naujo atskleisti ir pagilinti šį ryšį, jei norime suprasti ir intensyviau pajusti malones bei suvokti krikščioniškos santuokos ir šeimos uždavinius.

Eucharistija yra krikščioniškos santuokos šaltinis. Juk eucharistinė auka sudabartina Kristaus meilės sandorą su Bažnyčia, sandorą, patvirtintą Jo krauju ant kryžiaus [¹⁴⁵]. Kaip tik toje Naujosios ir Amžinosios Sandoros aukoje yra krikščioniškos santuokos šaknys, iš kurių išauga, nuolat atsinaujina ir be paliovos gaivinama jų santuokinė sąjunga. Eucharistija, kaip Kristaus aukos sudabartinimas, yra meilės šaltinis. Eucharistinė meilės auka krikščioniškai šeimai teikia jos „bendrumą“ ir jos „pasiuntinybę“ gaivinančią dvasią: eucharistinė Duona iš įvairių šeimos bendruomenės narių sudaro vieną kūną, tai Bažnyčios vienybės apsireiškimas ir dalyvavimas toje vienybėje; dalyvavimas „išduotame“ Kristaus Kūne ir „išlietame“ Jo Kraujyje krikščioniškai šeimai yra neišsenkantis misijinės ir apaštalavimo veiklos šaltinis.