Krikščioniška šeima

71. Tačiau pirmiausia turi būti pripažinta ta ypatinga vieta, kuri sakramento malone skiriama sutuoktinių ir krikščioniškų šeimų pasiuntinybei. Ta pasiuntinybė turi tarnauti Bažnyčios kūrimui, Dievo Karalystės plėtimui istorijoje. Ta pasiuntinybė – tai nuolankus klusnumas Viešpačiui Kristui, nes Jis santuokos, kuri iškelta iki sakramento garbės, galia duoda sutuoktiniams specialų apaštalavimo mandatą, siųsdamas juos kaip darbininkus į savo vynuogyną, ypač į šeimos gyvenimo sritį.

Ten jie veikia kartu ir bendradarbiaudami su kitais Bažnyčios nariais, kurie taip pat angažuojasi šeimos reikalams, aukodami savo dovanas ir paslaugas. Pirmiausia taip bus apaštalaujama savoje šeimoje, visas gyvenimo sritis planuojant pagal Dievo įstatymus, krikščioniškai auklėjant vaikus, brandinant tikėjimą, skaistumą, rengiant juos gyvenimui, stengiantis apsaugoti nuo ideologinių ir moralinių pavojų, dažnai jiems gresiančių, nuosekliai padedant jiems įsijungti į bažnytinę ir pilietinę bendruomenę, patariant ir padedant, kai renkasi pašaukimą, bei visiems šeimos nariams padedant vienas kitam, kad visi bręstų kaip žmonės ir kaip krikščionys ir t.t. Vėliau šeimos apaštalavimas spinduliuos dvasine meile ir materialine pagalba kitoms šeimoms, ypač labiausiai reikalingoms pagalbos ir paramos: vargšams, ligoniams, paniekintiems, našlaičiams, našlėms, sutuoktinių paliktiems, vienišoms motinoms ir toms, kurios dėl sunkių sąlygų yra gundomos daryti abortą.