Šeimų draugijos šeimoms

72. Nuolat pasiliekant Bažnyčios ratelyje, Bažnyčios, kuri atsakinga už šeimų sielovadą, tenka priminti įvairias tikinčiųjų grupes, kuriose tam tikru mastu išryškėja ir gyvena Kristaus Bažnyčios paslaptis. Taigi reikia pripažinti ir įvertinti – kiekvieną pagal jos būdingus bruožus, tikslus, skirtumus ir metodus – įvairias bažnytines bendruomenes, įvairias grupes ir gausius judėjimus, įvairiais būdais pretenduojančius į šeimų sielovadą, įvairiai pasivadinusius ir skirtingo lygio.

Todėl Susirinkimas aiškiai pripažino, kad tokios krikščioniškos tobulumo, formacijos ir apaštalavimo draugijos yra naudingos. Jos turės žadinti gyvą krikščionių solidarumą, padėti jiems gyventi pagal Evangeliją ir Bažnyčios tikėjimą, formuoti sąžinę pagal krikščioniškąsias vertybes, o ne pagal viešąją nuomonę, skatinti abipusę meilę ir veiklą, meilę kitiems ir tą dvasinį atvirumą, dėl kurio krikščioniška šeima iš tikrųjų tampa šviesos versme ir sveiku raugu kitoms šeimoms.

Taip pat nurodoma, kad krikščioniškos šeimos, gyvai jausdamos bendrąjį gėrį, aktyviai įsijungtų ir į kitas, ne bažnytines, draugijas. Kai kurios iš šių draugijų rūpinasi tautų etinių ir kultūrinių vertybių saugojimu ir perdavimu, žmogaus asmenybės vystymusi, motinos ir vaiko medicinine, teisine ir socialine globa, deramu moters išaukštinimu ir kova su tuo, kas pažeidžia jos orumą, solidarumo stiprinimu, supažindinimu su vaisingumo reguliavimu natūraliais metodais, atitinkančiais žmogaus orumą ir Bažnyčios mokymą. Kiti stengiasi kurti teisingesnį ir humanišką pasaulį, išsikovoti atitinkamas teises, kurios padėtų įvesti deramą visuomeninę tvarką, saugant kiekvienos šeimos ir kiekvieno asmens tikrą laisvę ir orumą, tautiniu ar tarptautiniu mastu bendradarbiauti su mokykla ir kitomis institucijomis, kurios rūpinasi vaikų auklėjimu, ir t.t.