b) Visai laisvi ryšiai

81. Čia kalbėsime apie ryšius, kurių nepripažįsta jokios institucijos – nei civilinės, nei religinės. Tokie vis dažniau pasitaikantys ryšiai negali neatkreipti dėmesio dar ir todėl, kad tų ryšių priežastys gali būti labai skirtingos ir jas veikiant gali pavykti sumažinti jų padarinius.

Juk kai kurie asmenys dėl sunkių ekonominių, kultūrinių ar religinių sąlygų jaučiasi beveik priversti taip gyventi, nes sudaryti tikrą santuoką jiems galėtų būti nenaudinga, dėl jos galėtų netekti ekonominės naudos, patirti diskriminaciją ir t.t. Kiti, priešingai, protestuoja ir niekina Bažnyčios autoritetą, nepripažįsta visuomenės, šeimos institucijų, visuomeninės–politinės sistemos arba ieško tik malonumų. Pagaliau kiti taip gyvena dėl visiško nesąmoningumo, kraštutinio neturto, dėl kurio dažnai kaltas neteisingumas, arba dėl tam tikro psichinio nesubrendimo, kai asmuo pasidaro pernelyg silpnas ir bailus, kad galėtų užmegzti nuolatinį ir galutinį ryšį. Kai kuriuose kraštuose pagal tradicinius papročius tikroji santuoka sudaroma tik tam tikrą laiką kartu pagyvenus ir po pirmojo vaiko gimimo.

Spręsdama sunkias sielovados problemas, Bažnyčia vertina visus elementus, atsižvelgdama į religinius ir moralinius jų padarinius (praradimas religinės santuokos prasmės, kuri matoma Dievo Sandoros su Jo tauta šviesoje; sakramentinės malonės netekimas; tikras pasileidimas), taip pat ir visuomeninius (šeimos supratimo kompromitavimas, ištikimybės jausmo, taip pat ir visuomenei, susilpnėjimas; galima psichinė skriauda vaikams; egoizmo patvirtinimas).

Ganytojų ir vietinės bendruomenės rūpestis pažinti – kiekvieną atskirai – tokias situacijas ir konkrečias jų priežastis; taktiškai ir pagarbiai bandyti suartėti su taip gyvenančiais; kantriai šviečiant ir kupinais meilės įspėjimais bei krikščionišku šeimos liudijimu padėti jiems reguliuoti situaciją. Tačiau pirmiausia reikia užkirsti kelią tokioms šeimoms atsirasti, moraliniu ir religiniu auklėjimu išugdyti jaunuolių ištikimybės jausmą, supažindinant juos su sąlygomis ir struktūromis, kurios padeda išsaugoti tokią ištikimybę, be kurios nėra tikros laisvės, padedant jaunuoliams dvasiškai subręsti, kad jie galėtų suprasti Santuokos sakramento turtingą žmogišką ir antgamtinę realybę.

Dievo tauta taip pat tegu rūpinasi, kad visuomeninės valdžios organai, priešindamiesi žalingoms degradacijos tendencijoms, kurios pavojingos atskirų piliečių garbei, saugumui ir gerovei, stengtųsi neleisti taip formuoti viešosios nuomonės, jog nebūtų vertinama santuokos ir šeimos institucijų reikšmė. Kadangi daugelyje sričių dėl visiško neturto, kurio priežastis – neteisingos ir netinkamos visuomeninės–ūkinės struktūros, jaunuoliai neturi sąlygų tinkamai kurti šeimas, visuomenė ir valdžia teisiškai sudarytas santuokas turi remti visuomeniniais ir politiniais nutarimais, garantuodama šeimai atlyginimą, išleisdama potvarkius dėl butų, tinkamų gyventi šeimoms, suteikimo, kad būtų normalios sąlygos dirbti ir gyventi.