d) Gyvenantieji atskirai ir išsiskyrusieji, kurie nesudarė naujos santuokos

83. Įvairūs motyvai – abipusio supratimo trūkumas, nesugebėjimas bendrauti ir kiti – gali suardyti teisėtai sudarytą santuoką, kurios atstatyti dažnai nebeįmanoma. Aišku, gyvenimą atskirai tenka laikyti paskutine priemone, kai jau joks išmintingas veikimas bus nevaisingas.

Palikto sutuoktinio dažna dalia – vienatvė ir kiti sunkumai, ypač jeigu jis nekaltas. Tokiu atveju bažnytinė bendruomenė turi ypač jį remti; rodyti jam pagarbą, solidarumą, supratimą ir teikti konkrečią pagalbą, kad galėtų išsaugoti ištikimybę ir šiuo sunkiu atveju; bendruomenė turi padėti jam, kad jis pajėgtų atleisti, nes to reikalauja krikščioniška meilė, taip pat būti pasirengusiam vėl iš naujo pradėti buvusį santuokinį gyvenimą.

Analogiškas atvejis ir išsiskyrusio sutuoktinio, kuris, gerai suprasdamas, kad teisėta santuoka nesuardoma, nebesituokia antrą kartą, o pasišvenčia tik savo šeimyninėms pareigoms bei krikščioniško gyvenimo įpareigojimams. Tokiu atveju jo ištikimybė ir krikščioniškumas įgyja ypatingą liudijimo pasauliui ir Bažnyčiai vertę, ir Bažnyčia tuo labiau turi teikti jam nuolatinę pagalbą ir meilę, nesudarydama jokių sunkumų priimti sakramentus.