Kultūrų asimiliacija

10. Pagal savo tradiciją Bažnyčia iš atskirų tautų kultūrų paima visa, kas gali geriau išreikšti neaprėpiamus Kristaus turtus [¹⁸]. Tik visoms kultūroms sąveikaujant tie turtai galės kaskart ryškiau atsiskleisti, o Bažnyčia kasdien galės tobuliau ir giliau pažinti tą tiesą, kurią jau visą gavo iš Viešpaties.

Dvejopas principas: tos kultūros, kurias Bažnyčia nori asimiliuoti, turi atitikti Evangeliją, ir išlikti visuotinės Bažnyčios vienybė. Tai pagrindas visų tyrimų, ypač tų, kuriuos vykdo Episkopatų Konferencijos ir kompetentingos Romos kurijos įstaigos, taip pat sielovadinių pastangų, siekiančių kitomis kultūromis praturtinti krikščionių tikėjimą ir santuokos bei šeimos gyvenimą.

Kaip tik tokia kultūrų asimiliacija padeda tobuliau atstatyti sandorą su Dieviškąja Išmintimi, kuri yra pats Kristus. Visą Bažnyčią taip pat praturtins tos kultūros, kurios, nors neturi technologijos, turi daug žmogiškos išminties ir kurias gaivina didžios moralinės vertybės.

Kad aiškiai nurodytų to proceso tikslą ir saugų kelią į jį, Susirinkimas pirmiausia tinkamai pagilino pirminį Dievo planą dėl šeimos ir santuokos klausimu; Kristaus nurodymu, grįžo į „pradžią“ [¹⁹].