Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library
Ioannes Paulus PP. II
Familiaris Consortio

IntraText CT - Text

  • ANTROJI DALIS SANTUOKA IR ŠEIMA PAGAL DIEVO PLANA
        • 16
Previous - Next

Click here to show the links to concordance

Santuoka ir skaistybė

16. Skaistybė ir celibatas dėl Dievo Karalystės ne tik neprieštarauja santuokos garbingumui, bet jį liudija ir patvirtina. Santuoka ir skaistybė – tai du būdai išreikšti ir išgyventi vienintelę Dievo Sandoros su savo tauta Paslaptį. Be pagarbos santuokai negali egzistuoti ir iškilmingai pašventinta nekaltybė; jeigu lytiškumas nėra traktuojamas kaip Kūrėjo duota didelė vertybė, nėra prasmės jos atsisakyti dėl Dangaus Karalystės.

Labai teisingai tvirtina šv. Jonas Chrizostomas: „Kas smerkia santuoką, tas paneigia ir skaistybės garbę; tačiau kas giria santuoką, tas skatina dar labiau gėrėtis skaistybe, jos garbingumu. Tai, kas atrodo gera palyginti su blogiu, negali būti didelis gėris; bet tai, kas yra geriau už visų pripažintą gėrį, tikriausiai yra didžiausias gėris“ [38].

Gyvendamas skaisčiai žmogus ištvermingai laukia eschatologinių Kristaus sužadėtuvių su Bažnyčia, visiškai atsiduodamas Bažnyčiai ir turėdamas viltį, kad kaip Kristus atsiduos Bažnyčiai pilnutinėje amžinojo gyvenimo tiesoje. Nevedęs žmogus tuo būdu savo kūne anticipuoja naują „būsimojo prisikėlimo“ pasaulį [39].

Išlaisvindama žmogaus širdį [40], kad ji galėtų degti didesne Dievo ir visų žmonių meile [41], skaistybė liudija, jog Dievo Karalystė ir jos teisingumas yra tas vertingasis perlas, kurio trokštama labiau už didžiausias vertybes, kurio žmogus turi ieškoti kaip vienintelės svarbiausios vertybės. Todėl per visą savo istoriją Bažnyčia visuomet gynė skaistybę ir teigė, kad dėl jos ypatingo ryšio su Dievo Karalyste [42] ši charizma yra pranašesnė už santuokos charizmą.

Nevedęs žmogus, nors atsisako fizinio vaisingumo, tampa vaisingas dvasiniu požiūriu, tampa tėvu ir motina daugeliui, padėdamas formuoti šeimas pagal Dievo planą.

Taigi krikščionys sutuoktiniai turi teisę iš nevedusiųjų laukti gero pavyzdžio ir ištikimybės savo pašaukimui visam amžiui. Kaip sutuoktiniams kartais gali būti sunku išsaugoti ištikimybę ir tai gali pareikalauti pasiaukojimo, susitvardymo ir savęs išsižadėjimo, taip ir ištikimybė gali būti sunki ir nevedusiems. Jų ištikimybė galimų išbandymų metu turi kelti susižavėjimą sutuoktiniams [43].

Šie svarstymai apie skaistybę gali suteikti šviesos ir padėti tiems, kurie dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, negalėjo sukurti šeimos ir susitaikė su savo padėtimi, tarnaudami kitiems.
 
 




38 Šv. Jonas Chrizostomas, La Verginita, X: PG, 540.


39 Plg. Mt 22, 30.


40 Plg. 1 Kor 7, 32–35.


41 II Vatikano Susirinkimas, Dekretas apie vienuolių gyvenimo atnaujinimą Perfectae caritatis, 12.


42 Plg. Pijus XII Enc. Sacra Virginitas, II: AAS 46 (1954), 174 mn.


43 Plg. Jonas Paulius II (Laiškas Novo incipiente, 9 (1979 m. balandžio 8): AAS 71 (1979), 410.





Previous - Next

Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library

Best viewed with any browser at 800x600 or 768x1024 on Tablet PC
IntraText® (V89) - Some rights reserved by EuloTech SRL - 1996-2007. Content in this page is licensed under a Creative Commons License