I. ASMENŲ BENDRUOMENĖS KŪRIMAS
 

Meilė – bendravimo pagrindas ir jėga

18. Šeima, sukurta iš meilės ir jos gaivinama, yra asmenų bendruomenė: vyro ir moters, kaip sutuoktinių, tėvų, vaikų ir giminių. Pirmasis jos uždavinys yra ištikimybė tam tikram bendrumui, nuolat rūpinantis, kad tobulėtų bendruomenės asmenys.

To uždavinio vidinis pagrindas, nuolatinis tvirtumas ir galutinis tikslas yra meilė: kaip  be meilės šeima nėra asmenų bendruomenė, taip be meilės ji negali gyvuoti, augti ir tobulėti kaip asmenų bendruomenė. Tai, ką parašiau Enciklikoje Redemptor hominis, prasideda šeimoje ir tinkamiausiai pritaikoma šeimoje: „Žmogus negali gyventi be meilės. Žmogus lieka sau nesuprantama būtybė, jo gyvenimas netenka prasmės, jeigu jam neapsireiškia Meilė, jeigu jis nesusitinka su Meile, jeigu jo neapima Meilė, kokiu nors būdu tapdama sava, jeigu gyvai nebendrauja su ja“ [⁴⁵].

Santuokoje vyro ir moters meilę, taip pat tos pačios šeimos narių – tėvų ir vaikų, brolių ir seserų, giminių ir namiškių – tarpusavio meilę gaivina ir palaiko nepaliaujamas vidinis dinamizmas, kuris teikia šeimai kaskart gilesnį ir tvirtesnį bendravimą, kuris sudaro santuokos ir šeimos bendruomenės pagrindą ir normą.