Vyriškis kaip vyras ir tėvas

 25. Vyriškis vidujai yra pašauktas sudaryti santuokos ir šeimos sąjungą, kad gyventų, gerai suprasdamas savo kaip vyro ir tėvo vaidmenį.

Žmonoje vyras mato Dievo plano išsipildymą: „Negera žmogui būti vienam. Padarykime jam padėjėją į jį panašią“ [⁶⁷], ir savas jam Adomo, pirmojo sutuoktinio, sušukimas: „Štai dabar yra kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno!“ [⁶⁸]

Tikroji santuokinė meilė planuoja ir reikalauja, kad vyras jaustų didžią pagarbą moters orumui: „Esi jai ne ponas, – rašo šv. Ambraziejus, – bet vyras, ne tarnaitę gavai, o žmoną... Už nuoširdumą atsilygink nuoširdumu, už meilę atsimokėk meile“ [⁶⁹]. Vyras su žmona turi gyventi kaip „ypatingai artimi bičiuliai“ [⁷⁰]. O krikščionis yra pašauktas ugdyti naują meilę, mylėdamas savo žmoną subtiliai ir stipriai, kaip Kristus Bažnyčią [⁷¹].

Meilė žmonai, kuri tapo motina, ir meilė vaikams vyrui yra natūralus kelias suprasti ir realizuoti savo tėvystę. Pirmiausia ten, kur visuomeninės ir kultūrinės sąlygos leidžia tėvui lengvai išsisukti nuo pareigų šeimai, mažiau rūpintis vaikų auklėjimu, būtina, kad visuomenė vėl suvoktų, jog tėvo vieta šeimoje ir jo pareigos šeimai turi vienintelę ir nesikeičiančią reikšmę [⁷²]. Kaip rodo patirtis, nesant tėvo, susilpnėja šeimos psichinė ir moralinė pusiausvyra, sutrinka šeimos narių tarpusavio santykiai, panašiai kaip tada, kai tėvo buvimas yra slegiantis, ypač ten, kur pastebimi vadinamieji „machizmo“ reiškiniai, arba piktnaudžiavimas, kai viešpatauja vyro teisės, o moteris yra niekinama, todėl negalimi normalūs šeimos santykiai.

Vyras, parodydamas ir išgyvendamas žemėje paties Dievo tėvystę [⁷³], yra pašauktas visiems šeimos nariams garantuoti vienodą vystymąsi. Šį uždavinį jis atliks tik jausdamas didžiadvasišką atsakomybę už gyvybę, pradėtą po motinos širdimi, rūpestingai atlikdamas auklėjimo pareigas kartu su žmona [⁷⁴], dirbdamas, nes darbas niekada neišskiria šeimos, o padaro ją dar tvirtesnę ir pastovesnę, liudydamas subrendusį krikščionišką gyvenimą, kuris leidžia vaikams gyvai pajusti Kristų ir Bažnyčią.