10. Gyvename pasaulyje, kur vaikas perdėm anksti paliekamas savo nuožiūrai. Tikimės pažadinti jo laisvę bei padaryti jį nepriklausomą, tuo tarpu jis ilgainiui tampa trapus, nes neturi jam bręsti reikalingos suaugusiųjų bei visuomenės paramos. Stokodami tokios pamatinės paramos, daugelis jaunuolių sulaukia paauglystės neturėdami realios vidinės sąrangos ar struktūros. Susidūrę su pasauliu, kuris atrodo tuščias, ir ateitimi, kuri, jų manymu, ribota, jie ieško atramos ir todėl puoselėja priklausomybės nuo kitų asmenų, įvairių medžiagų bei pavojingo elgesio santykius.