Part, Chapter, Paragraph
1 Intro | aiškinimo klausimais ir žino, jog, vykdydami šią užduotį,
2 Intro | dabartis ir ateitis. Manau, jog šis dokumentas bus labai
3 Iža,A | etiopas, kuris pripažino, jog jam reikalingas aiškintojas (
4 Iža,A | kita vertus, pastebima, jog apaštalo Pauliaus laiškuose “
5 Iža,A | rimtą išsilavinimą, mano, jog neįmanoma grįžti į ikikritinio
6 Iža,A | interpretacijos, jų tvirtinimu, rodo, jog pajungiant biblinius tekstus
7 I,A,1 | dar tenkinosi paaiškinimu, jog Mozė, kurdamas Pradžios
8 I,A,4 | prie Biblijos, parodydamas, jog ji yra rinkinys raštų, kurie
9 I,A,4 | metodą, reikia pripažinti, jog toks veiksmas teisėtas,
10 I,B | aspektų. Tad nenuostabu, jog šiandien siūlomi ir kiti
11 I,B,3 | Atkreipdama didesnį dėmesį į tai, jog kiekvienas Biblijos tekstas
12 I,C,2 | chronologiškai. Bet svarbiausia tai, jog žydų ir krikščionių bendruomenių
13 I,C,3 | iliuzijos. Iš to galima matyti, jog ši prieitis negali būti
14 I,D | Tačiau derėtų pastebėti, jog egzistuoja kelios mokyklos,
15 I,D,1 | Leben): buvo pripažinta, jog biblinėms tradicijoms savo
16 I,D,3 | vertus, pravartu pastebėti, jog nevalia kalbėti apie “psichoanalitinę
17 I,D,3 | kompetencijos ribas ir pripažinti, jog tiktai nedažnai vienas ir
18 I,E,1 | bei ribas. Galima sakyti, jog ji netaiko ypatingo metodo,
19 I,E,2 | Testamentą, pastebėtina, jog daugeliu tyrimu stengtasi
20 I,F | Jis atsisako pripažinti, jog įkvėptasis Dievo žodis buvo
21 I,F | Dvasios, ir nepripažįsta, jog Dievo žodis buvo suformuluotas
22 I,F | forma, nepripažįstanti, jog Bažnyčia remiasi Biblija
23 I,F | aiškinimus, užuot pasakiusi, jog Biblija nebūtinai tiesiogiai
24 II,B,2 | aplinkybės. ~Būdama įsitikinusi, jog Kristaus slėpinys yra raktas
25 II,B,2 | tipologinis; paprastai teigiama, jog jis priklausąs ne pačiam
26 III | moksliniu metodu. Ji pripažįsta, jog vienas biblinių tekstų aspektų
27 III,A,1 | nepakartojamai vieningą daro tai, jog vėlesni bibliniai tekstai
28 III,A,2 | apreiškimu. Jie skelbia, jog šis apreiškimas buvo išpildytas
29 III,A,2 | Galiausiai pravartu pridurti, jog Naujajame Testamente, kaip
30 III,A,3 | pasakyta, galima daryti išvadą, jog Biblijoje yra daug nuorodų
31 III,B,1 | konstatavimas, galiausiai patirtis, jog jie dera su bažnytinių bendruomenių
32 III,B,2 | pradžios laikytasi įsitikinimo, jog ta pati Dvasia, kuri spaudė
33 III,B,2 | autorių, taip patvirtindami, jog kristologiniu reikšmingumu
34 III,B,2 | Kor 10, 11). ~Įsitikinę, jog turi reikalą su Dievo knyga
35 III,B,2 | neaprėpiama, Tėvai tikėjo, jog bet kurią vietą galima aiškinti
36 III,B,2 | schemą, bet sykiu manė, jog kiekvienas yra laisvas pasiūlyti
37 III,B,3 | pats Susirinkimas moko, jog visi pakrikštytieji, tikėjimo
38 III,B,3 | tampa bendruomene, žinančia, jog jai kalba Dievas (plg. Jn
39 III,C,2 | tikėjimo gyvenimu. Skelbdamas, jog “Šventojo Rašto studijos”
40 III,C,3 | studijų namuose. Akivaizdu, jog studijų lygis visais atvejais
41 III,D,1 | istorinį pobūdį. Ji parodo, jog įkvėpimo procesas yra istorinis
42 III,D,3 | atveju būtų galima atsakyti, jog nė viename bibliniame tekste
43 IV,A,3 | materializmu. ~Akivaizdu, jog taip pat reikia atmesti
44 IV,A,3 | nepaliaujamai priminti, jog pagal Naująjį Testamentą
45 IV,B | įkultūrinimas, laiduojantis, jog Biblijos naujiena suleis
46 IV,B | yra tikėjimo įsitikinimas, jog Dievo žodis peržengia kultūras,
47 IV,C,2 | Susirinkimo tekste pabrėžiama, jog Šventojo Rašto skaitymą
48 Išva | tyrinėjimuose, neatsižvelgia į tai, jog – kad ir pagirtinai rūpindamiesi
49 Išva | tekstų prigimtis reikalauja, jog aiškintojai ir toliau taikytų
50 Išva | įkultūrinimo darbo. Reikia tikėtis, jog šis dokumentas, kuriame
|