Part,  Chapter, Paragraph

 1 Intro   |                taip toli į praeitį, kad jie nebebus traktuojami kaip
 2 Iža,A   |          priešingai, daug ko netenkama. Jie pabrėžia, kad mokslinė egzegezė
 3 I,A,1   |            metodo elementai labai seni. Jie buvo taikomi antikoje klasikinės
 4 I,A,1   |            teologinę orientaciją, kuria jie vadovavosi redaguodami.
 5 I,A,1   |                taip pat naujieną, kurią jie norėjo perteikti pirmiesiems
 6 I,A,3   |                 sudėtinį pobūdį; tuomet jie dalijami į nedidelius vienetus
 7 I,B,1   |            visuomenės sluoksniams? Kiek jie laikėsi retorikos taisyklių
 8 I,B,1   |             tokios analizės atsisakyti; jie tiktai akina nesinaudoti
 9 I,B,2   |               ir į bendruomenės, kuriai jie pasakojami, situaciją),
10 I,C,1   |             hebrajų Biblijoje nėra arba jie ten pasirodo kitokia forma.
11 I,C,3   |                kaip šv. Kryžiaus Jonas; jie taip pat leidžia geriau
12 I,E     |                  Tam tikriems aspektams jie skiria ypatingą dėmesį ir,
13 I,E     |                atsižvelgta. Svarbu, kad jie tai darytų kritiškai. Ypatingo
14 I,E,1   |                 tekstuose tik tada, kai jie skaitomi autentiško solidarumo
15 II,A,1  |                prie Rašto tekstų, idant jie būtų suprantami šiandienio
16 II,A,1  |                 jo skaitytojų gyvenime. Jie kviečiami, remdamiesi savo
17 II,B,1  |                 akina įsitikinimas, kad jie nesiliaus buvę šviesos bei
18 II,B,2  |       aiškinamosios vertės, kad ir kaip jie būtų buvę pastoraciškai
19 III     |             tekstų aspektų yra tai, kad jie sukurti žmogiškųjų autorių,
20 III,A   |                 išraiška. Būdas, kuriuo jie siejasi su šiomis tradicijomis,
21 III,A,2 |                 dieviškuoju apreiškimu. Jie skelbia, jog šis apreiškimas
22 III,A,2 |                 prasmę, kitaip tariant, jie verčia atsisakyti tam tikrų
23 III,A,2 |              reikia suprasti pažodžiui. Jie ėmė atrodyti kaip Dievo
24 III,A,2 |            atrasti dvasinę prasmę. Taip jie buvo pastūmėti labiau negu
25 III,A,2 |              institucijos rango. Tačiau jie maitinosi Senuoju Testamentu
26 III,A,2 |              velykinio slėpinio, kuriuo jie gyveno, matmenis (plg. Lk
27 III,B   |              gyvendami bendruomeniškai, jie patyrė gautojo apreiškimo
28 III,B   |             laipsnišką skleidimąsi. Čia jie įžvelgė Kristaus jiems pažadėtos "
29 III,B,1 |            skelbimo (tai nereiškia, kad jie visi buvo sukurti pačių
30 III,B,1 |                galiausiai patirtis, jog jie dera su bažnytinių bendruomenių
31 III,B,2 |        nepakartojamo autoriaus kūriniu. Jie nepažemino žmogiškųjų autorių
32 III,B,2 |            ginčuose su kitais teologais jie nesvyruodami remdavosi tokiu
33 III,B,3 |                7). Tokį žodžio klausymą jie sieja su “tikėjimo jutimu” (
34 III,B,3 |              Presbyterorum Ordinis, 4). Jie būna apdovanoti ypatinga
35 III,C,1 | istoriniu-kritiniu metodu. Tačiau sykiu jie negali jo laikyti vieninteliu
36 III,C,1 |                 neužmiršti, kad tai, ką jie aiškina, yra Dievo žodis.
37 III,C,4 |           šiandieniams žmonėms, antraip jie bus gundomi Biblija nesidomėti
38 III,D,1 |              gyvenimo aplinkos, kurioje jie susiformavo (Sitz im Leben). ~  ~
39 III,D,4 |            teologinę tekstų prasmę, jei jie tokiu matmeniu pasižymi.
40 III,D,4 |             darbą. Dėl šios priežasties jie domisi tiktai tam tikrais
41 IV,A,2  |             biblinius tekstus taip, kad jie taptų reikšmingi tų laikų
42 IV,B    |          skiriasi simbolių reikšmė, nes jie susiję su kitokiomis mąstymo
43 IV,C,3  |                 žmonių, vargšų rankose; jie gali ją aiškinti bei aktualizuoti
44 Išva    |        ištikimybe visam Dievo žodžiui – jie pasuka keliais, vedančiais